"MARGARITOS" AKIŲ MAKIAŽO VALIKLIS SU ALAVIJAIS

Šiandien leisime sau pakalbėti ne į temą. Šį įrašą įkvėpė jau ne pirmas draugo post'as apie klastingą šio sezono gripą, kuris "išguldė" visą šeimą. Kiekvienais metais susiduriame su įsismarkavusiomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, žiniasklaidoje daug kalbama apie gydymo metodus ir pacientų statistiką, bet labai mažai - apie prevenciją. Ir mes čia kalbame ne apie skiepus, Tamiflu ar česnaką, bet apie nebrangų, paprastą, bet gudrų būdą saugoti savo ir aplinkinių sveikatą - medicininę kaukę. Japonijoje, Taivane ar Pietų Korėjoje po daugybę gyvybių nusinešusių gripo epidemijų apsauginės kaukės dėvimos noriai. Tradicija siekia 1918 metų Ispanų gripo epidemiją, kuri Japonijoje nusinešė 257 tūkst. gyvybių. Tačiau kaukes pradėtos dėvėti masiškai per 2009-ųjų gripo epidemiją. Jas dėvi ir sveiki ir sergantys. Pirmi, nes nenori užsikrėsti, antri - kad neužkrėstų aplinkinių. Apsaugines kaukes dėvi visi, kas dirba su žmonėmis: nuo oro uosto darbuotojų iki močiutės turguje, kepančios bandeles. Kaukės dėvėjimas laikomas gera maniera, mandagumu ir dėmesingumu aplinkiniams. Apsauginės kaukės tarnauja ir visais metų laikais: šaltuoju sezonu saugo nuo oro lašeliniu būdu plintančių ligų, pavasarį - nuo alergijų, visus metus - nuo oro taršos. Medicininės kaukės Japonijoje tapo net mados dalimi, čia galima įsigyti daugkartinių kaukių su užrašais, piešiniais ar raštais. Garsenybės naudoja kaukes privatumo saugojimui, panašiai kaip Vakaruose naudojami akiniai nuo saulės. Tuo tarpu mes noriai dalinamės užkrečiamomis ligomis į kairę ir į dešinę ir jokių apsauginių kaukių nedėvime. Aną dieną poliklinikoje teko matyti tik vieną moterį su apsaugine kauke - nėščioji laukė kraujo tyrimo tarp kosinčių ir slogą besišluostančių "gripininkų". Šiandien, vasario 13 dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informavo, kad iš 60 šalies savivaldybių gripo epidemiją paskelbė 30. Apsauginė kaukė vaistinėje kainuoja apie 0,08€. Jei susirgus tenka eiti iš namų, tokia kaukė gali apsaugoti dešimtis nesergančių, tarp kurių tie, kuriems gripas itin pavojingas - vaikai, nėščiosios, senoliai. Jei norite apsisaugoti nuo gripo - tyrimai rodo, kad kaukė nėra tokia veiksminga, bet ją dėvėti vis tiek geriau, nei nieko nesiimti. Kaukę užsidėkite patogiai, kad ji priglustų prie veido, grįžus namo nusiplaukite rankas ir tik tada nusiimkite. Apsauginė kaukė taip pat padės saugoti namiškius, ypač rekomenduojama dėvėti kaukę šeimoje, jei tarp narių yra kitomis ligomis sergančių, besilaukiančių narių ar mažamečių vaikų.  Kviečiame visus prisidėti ir ne tik patiems išbandyti apsaugines kaukes, bet ir paskatinti aplinkinius.  Apačioje pateikiame sąrašą tyrimų, kuriuose apžvelgiama medicininių kaukių nauda kovoje su gripu: - Zhang L, Peng Z, Ou J, et al. Protection by Face Masks against Influenza A(H1N1)pdm09 Virus on Trans-Pacific Passenger Aircraft, 2009. Emerging Infectious Diseases. 2013;19(9):1403-1410. doi:10.3201/eid1909.121765. - Weiss MM, Weiss PD, Weiss DE, Weiss JB. Disrupting the Transmission of Influenza A: Face Masks and Ultraviolet Light as Control Measures. American Journal of Public Health. 2007;97(Suppl 1):S32-S37. doi:10.2105/AJPH.2006.096214. - Seale H, Dwyer DE, Cowling BJ, Wang Q, Yang P, MacIntyre CR. A review of medical masks and respirators for use during an influenza pandemic. Influenza and Other Respiratory Viruses. 2009;3(5):205-206. doi:10.1111/j.1750-2659.2009.00101.x. - Sim SW, Moey KSP, Tan NC. The use of facemasks to prevent respiratory infection: a literature review in the context of the Health Belief Model. Singapore Medical Journal. 2014;55(3):160-167. doi:10.11622/smedj.2014037. - Lai ACK, Poon CKM, Cheung ACT. Effectiveness of facemasks to reduce exposure hazards for airborne infections among general populations. Journal of the Royal Society Interface. 2012;9(70):938-948. doi:10.1098/rsif.2011.0537.

Šių metų gruodžio 21-22 dienomis Rotušėje vyksiančiai kalėdinei dovanų mugei "Love Xmas" mūsų mikrobiologė Milda Banaitytė sukūrė nedidelį projektą - kvapnias žvakes, kurioms naudojo tik kokybiškas medžiagas: seną-gerą bičių vašką, medvilnės knatus ir kvapnias medžiagas, kuriose nėra potencialių alergenų. Mūsų tikslas atkeipti dėmesį, kad kvapniąsias žvakes reiktų rinktis atsakingai, jog jos ne tik skleistų malonius kvapus, bet ir būtų saugios jūsų ir namiškių sveikatai. Milda Banaitytė, būsima mikrobiologė, savo rankomis padarė skirtingų aromatų žvakių, naudodama allergen-free kvapus. Galime lažintis, kad šiais metais tikrai ne vienas žmogus dovanų gaus madingą dovaną - kvapnią žvakę. Kvepiančios žvakės nėra jokia naujiena, bet jų populiarumas, įvairovė ir kainos nepaprastai išaugo pastaraisiais metais. Tačiau mažai kalbama apie vieną rimtą problemą, kurią galime atsinešti į namus, nusipirkę tokią aromatą skleidžiančią žvakę - ji gali ne tik kvėpinti, bet ir teršti orą. Amerikiečių mokslininkai dar 2014 metais atkreipė dėmesį (1), kad kvapniosios žvakės dėl prastos kokybės yra tokios pat pavojingos žmogaus sveikatai kaip ir pasyvus rūkymas. Į ką reiktų atkreipti dėmesį perkant kvapnią žvakę? Vaško sudėtis. Bičių ir augalinės kilmės, pavyzdžiui, sojų vaškas, yra saugūs, bet reiktų vengti parafino vaško žvakių. Degdamas parafinas skleidžia toksiškas medžiagas: tolueną ir benzeną, kurie yra kancerogenai.   Knato sudėtis. Jei knatai nėra iš grynos medvilnės ar popieriaus, jų sudėtyje gali būti švino, kuris deginamas teršia orą ir pasiekia nerekomenduotiną žmogui koncentraciją.   Kvapniųjų medžiagų sudėtis. Žvakėse gali būti naudojami natūralūs eteriniai aliejai arba sintetiniai kvepalai, bet abejuose gali būti potencialių alergenų, kurių pavojų išskiria Europos Komisijos sveiaktos ir vartotojų komitetas (2).  Gaila, žvakių gamintojai neprivalo surašyti ingredientų, kaip to reikalaujama kosmetikoje, tad žinoti, ar potencialių alergenų yra, neįmanoma. Būtent todėl mes ir nusprendėme imtis šio nedidelio projekto: kad klientai klaustų, o gamintojai pasigirtų, jei alergenų vengia.   Dažikliai. Gražios žvakių spalvos yra dažų ir/ar lakų naudjimo rezultatas, o šie degdami taip pat gali į orą išskirti nesaugias medžiagas. Gal ir ne tokios gražios, bet natūralių spalvų žvakės yra kur kas saugesnės.  Jau į Rotušę supakuotos žvakės, kurias galėsite įvertinti gruodžio 20-21 d. Vilniaus Rotušėje "Love Xmas" dovanų mugėje. Taigi, jei turėsite laiko užsukite pauostyti mūsų rankomis darytų žvakių: be parafino, be dažiklių, be alergenų kvapuose - įvertinsite, ar jos prilygsta kur kas brangesnėms parduotuvinėms žvakėms ar ne :) Žvakių gamintojais tikrai netapsime: žvakes galima įsigyti tik mugės metu ir jų skaičius labai ribotas. Iki pasimatymo!   (1) http://www.anapsid.org/cnd/mcs/candles.html (2) http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/opinions_layman/perfume-allergies/en/l-2/7-are-regulations-adequate.htm

Neseniai vadavome vandenynus nuo plastikinių mikrodalelių, kuriomis buvo prikimštos dantų pastos, veido ir kūno šveitikliai, o dabar atėjo metas pakariauti su blizgučiais.   Kosmetikos priemonės su blizgančiomis dalelėmis tapo nepaprastai populiarios, jos dedamos ne tik į akių šešėlius ar nagų laką, bet ir į kūno kremus ar vonios bombas. O ką jau kalbėti apie kosmetinius pabarstukus, kuriuose bligzučiuose galima nors ir išsimaudyti. Blizgios dalelės yra ne kas kita kaip mikroplastikas ir veikia vandenynų gyventojus lygiai taip pat neigiamai, kaip ir plastikinės mikrodalelės, apie kurias ne kartą kalbėjome šiame blog'e. Jos per mažos, kad būtų pagautos valymo sistemų, tad patenka į ežerus, upes, vandenynus, o iš ten į mitybos grandinę.   Tiesa, į šią kategoriją nepatenka blizgutis, gaunamas iš natūralaus žėručio. Tai dažniausiai itin smulkios žėrinčios dalelės, randamos dekoratyvinėje kosmetikoje, o sudėtyje žymimos - mica. Didesnės žėrinčios dalelės, kurios pasižymi taisyklinga forma, dažniausiai yra gaminamos ir folijos arba plastiko. Štai šių blizgučių reiktų vengti, ypač jei tai nėra būtina. P.S. Nors čia ir ne mūsų laukas, bet rinkdamiesi kalėdinius žaisliukus ir kitus papuošimus taip pat prisiminkite, kad aplinkai geriau rinktis mažiau blizgėjimo.