Aleksandra ASK

Ačiū už teigiamus ir neigiamus komentarus! Deja, nei vaikų, nei ofise užtrunkančio vyro neturiu... Lieka tik obuolių pyragas, bet ir jo išsikepti nemoku. :) Ir kaip man dabar gyventi? Pasitelkiant sveiką ironiją, lūpdažius ir blizgučius! Kuo daugiau, tuo geriau! Linkėjimai! P.s. ir nestumkit ant mano gelbėjimosi ratų... Jiems labai skaudu, kad visuomenė jų nepriima tokių, kokie yra. :(

Oho, kiek to paties likimo draugių turiu! Net nesinori džiaugtis šituo faktu... Ech... Tobulo šviesaus pudros atspalvio paieškos mano fronte tęsiasi toliau. Guodžia tik tai, kad jau greitai ateis šiluma ir pudras bus galima iš viso pamiršti (svajonėse...)! :) O iki tol - laikomės ir užsiimam namine alchemija! Linkėjimai, Aleksandra ASK :)