Kai šių metų pradžioje "Kosmetikos DNR" davė interviu "15min", straipsnis buvo pavadintas skambiu pavadinimu  - "Kosmetikos tinklaraštininkė: Kremai nuo celiulito neveiksmingi". Tokio straipsnio pavadinimo nesitikėjau, nes apie priemones nuo celiulito užsiminiau vos keliais žodžiais, tad norėčiau šia tema pakalbėti plačiau. "Apelsino žievelės oda" reikalauja naujo, išmintingo ir  tikroviško požiūrio.

Kremai nuo celiulito iš tiesų yra neveiksmingi, tačiau kosmetikos gamintojų kaltinti apgaule neskubėčiau (nebent perdėtais pažadais), nes kol kas dar nėra beveik jokių sėkmingai išbandytų būdų celiulito gydymui. Celiulitą, kuris turi ir kur kas sudėtingesnį pavadinimą - ginoidinė lipodistrofija, gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų, kurie skatina moteris gėdytis "apelsino žievelės odos". Tačiau moksliniai faktai rodo, kad celiulitas nėra apsileidimo ar nutukimo požymis, priešingai, jis būdingas visoms moterims, net ir lieknoms. Dar daugiau – tai normali moterų odos būklė (1), kurią mokslininkai vadina "didžiausia sveikų žmonių problema" (5).

Mitai ir faktai

Daug mokslininkų celiulitą laiko lyties požymiu, nes jis būdingas beveik visoms moterims (2), o tarp vyrų pastebimas itin retai (pasireiškia esant vyriškų hormonų nepakankamumui). Nors "apelsino žievelės oda" siejama su vyresniu amžiumi ir nutukimu, bet iš tiesų ji pradeda formuotis jau po lytinės brandos, nepriklausomai nuo kūno svorio (3). Celiulitas pasižymi keturiomis progresavimo stadijomis ir per pirmąją jis nėra akivaizdžiai matomas, nelygumus galima pastebėti tik suspaudus odą (4). Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl celiulitas retai pastebimas jauname amžiuje. Nors antsvoris ir nėra celiulito priežastis, bet jis blogina ginoidinės lipodistrofijos būklę ir skatina išryškėjimą, todėl yra akivaizdžiai pastebimas tarp didesnio svorio žmonių. "Apelsino žievelės oda" dažnai siejama tik su šlaunų  ar sėdmenų sritimis, bet celiulitas gali paveikti ir rankas, kelius, kartais net nugarą ar kaklą. Grublėta oda nėra vienintelis ginoidinės lipodistrofijos požymis, celiulitui progresuojant taip pat krenta odos temperatūra, padidėja jautrumas, mažėja elastingumas.

Celiulitas yra normali moterų odos būklė, kurią mokslininkai vadina "didžiausia sveikų žmonių problema".

Celiulito atsiradimo priežastys

Manoma, kad celiulitą sukelia įvairūs faktoriai, bet vienas pagrindinių - moterų jungiamojo ir riebalinio audinio struktūra, kuri skiriasi nuo vyrų (5). Brandos metu moterims būdingas intensyvus riebalų kaupimasis poodyje ir silpnas jungiamasis audinys neišlaiko ląstelių spaudimo, todėl riebalinis audinys prasiveržia ir susiformuoja odos nelygumai. Celiulitui įtakos turi ir moteriškų hormonų veikla, nes ji yra tiesiogiai susijusi su riebalų kaupimųsi. Taip pat yra teorijų, kad celiulitą gali paskatinti kraujotakos sutrikimai ir uždegiminiai procesai (6,7), bet tikriausiai tai yra ne ginoidinės lipodistrofijos priežastis, o pasekmė.

Celiulito gydymo būdai 

Nors beveik kiekvienas kosmetikos gamintojas turi anticeliulitinių kremų liniją, o kosmetikos kabinetai ir SPA centrai siūlo platų procedūrų nuo celiulito pasirinkimą, nė viena priemonė ar būdas nėra patvirtintas moksliniais tyrimais kaip veiksmingas. Žinoma, nedidelių, daugiausiai suinteresuotų pusių užsakytų tyrimų yra, bet trūksta tokių, kurie būtų atlikti pagal visus reikalavimus ir publikuoti mokslinėje literatūroje (4).

• Kremai nuo celiulito. Šiuolaikiniai kremai nuo celiulito atlieka kelias funkcijas: drėkina ir maitina odos paviršių, jį padengia plėvele.  Taip oda tampa švelnesnė, drėgnesnė ir vizualiai lygesnė. Taip pat kremai praturtinami kraujotaką skatinančiais augaliniais ekstraktais, priešuždegiminėmis ir saugančiomis antioksidacinėmis medžiagomis, t.y. bando paveikti celiulito pasekmes: uždegiminius procesus, sutrikusią kraujotaką. Problema slypi tame, kad anticeliulitinių kremų naudotojos tikisi lygesnės arba visiškai lygios odos, bet kremai niekaip negali sugrąžinti į vietą prasiveržusių riebalų, kurie ir suformuoja tuos nelygumus.

• Sportas. Sportas turi teigiamos įtakos celiulito paveiktos odos išvaizdai, bet paties celiulito negydo. Sportavimas padeda sumažinti riebalų kiekį ir koreguoja jų išsidėstymą, tad aktyviai sportuojant celiulitas yra nematomas ar mažiau matomas (8).

• Mityba. Kaip ir sportas mitybos įpročiai veikia riebalų kiekį ir pasiskirstymą mūsų organizme, tad sveika mityba gali sumažinti riebalų kiekį, o kartu ir matomą celiulitą, bet paties celiulito nepanaikina (8).

• Detoksikacija. Detoksikacijos mada apėmė visas gyvenimo sritis ir pasiūlė būdą kaip atsikratyti celiulito. Tiesa ta, kad celiulitas yra paprasčiausi riebalai, juose nėra jokių toksinų (bent jau apie tai nėra jokios mokslinės informacijos), tad detoksikacija nėra veiksminga.

• Mezoterapija. Per šias procedūras į riebalinį sluoksnį yra leidžiamos injekcijos, kurios padeda jį sumažinti. Nors tyrimai rodo, kad ši procedūra veiksmingai mažina riebalų kiekį, o kartu ir celiulitą, bet skaičiai nėra daug žadantys: procedūros atliekamos 9 mėnesius, 50 proc. pacientų pastebi naudą (9). Viena mezoterapijos procedūra kainuoja nuo 170– 300 litų.

• Endermologija (masažas). Pastebėta, kad masažai laikinai pagerina celiulito paveiktos odos išvaizdą, manoma, kad dėl paskatintos kraujotakos, bet nėra jokių tyrimų, kurie rodytų, kad jie iš tiesų mažina celiulitą (8).

• Vitaminas A. Retinoidų naudojimas šiek tiek pagerina odos išvaizdą, nes yra žinoma, kad jie skatina kolageno ir elastinių skaidulų tinklo atsinaujinimą, tačiau nėra aišku, kokio stiprumo ir kiek laiko turėtų būti naudojamos priemonės, kad padėtų pasiekti matomą rezultatą (4).

• Lazeriai. Daug žadančios ir brangios procedūros lazeriu vis dar retos ir mažai išbandytos. Tačiau gali būti, kad lazeris ateityje iš tiesų padės gydyti celiulitą.

• Liposakcija (riebalų išsiurbimas). Ši procedūra padeda pašalinti riebalų sankaupas, taip pat ir mažina celiulitą, bet rezultatai priklauso nuo kiekvieno individualaus atvejo. Net ir po sėkmingos procedūros, celiulitas ilgainiui vėl susiformuoja (10).

Tai kaip kovoti su celiulitu?

Įvertinus visą informaciją, telieka patarti – būti sveikoms ir aktyvioms, nes tai padės sumažinti matomą celiulitą. Taip pat svarbu būti laimingoms ir nesukti galvos dėl to, ko bent jau kol kas, panašu, pakeisti negalime. Svarbu nebūti kritiškoms ne tik sau, bet ir kitoms moterims, nes celiulitas būdingas visoms dailiosios lyties atstovėms. Kol kas kovoti su celiulitu brangiomis kosmetikos priemonėmis ar procedūromis neverta, tegu „kovoja“ specialistai ieškodami veiksmingesnių ir visiems prieinamų būdų. Puslapyje ir toliau pasirodys anticeliulitinių priemonių apžvalgos - nors celiulito jos neįveiks, bet gali būti naudingos odai ir celiulito sukeltoms pasėkmėms švelninti. Anticeliulitinių priemonių apžvalgas galite rasti čia.

Šaltiniai:

(1) - Nürnberger F, Müller G "So-called cellulite: an invented disease", J Dermatol Surg Oncol, 1978, 4 (3): 221–9

(2) - nlm.nih.gov/medlineplus

(3) - Rossi AB, Vergnanini AL "Cellulite: a review",  J Eur Acad Dermatol, 2000, 14:251–262

(4) - Andre O. Barel, M. Paye, Howard I. Maibach "Handbook of Cosmetic Science and Technology", Marcel Dekker, 2001, 323

(5) - Pavicic T, Borelli C, Korting HC "Cellulite-the greatest skin problem in healthy people? An approach", J Dtsch Dermatol Ges, 2006, 4 (10): 861–70

(6) - Avram MM "Cellulite: a review of its physiology and treatment", J Cosmet Laser Ther, 2004,  6 (4): 181–5

(7) - Khan MH, Victor F, Rao B, Sadick NS "Treatment of cellulite: Part I. Pathophysiology", J Am Acad Dermatol, 2010, 62(3):361-70

(8) - Collis N and others "Cellulite treatment: a myth or reality: a prospective randomized, controlled trial of two therapies, endermologie and aminophylline cream", Plastic and Reconstructive Surgery, 1999, 104:1110-1114

(10) - Rosenbaum M and others "An exploratory investigation of the morphology and biochemistry of cellulite", Plastic and Reconstructive Surgery,1998, 101:1934-1939