Kas yra žaizdos?

Žaizdos – tai odos, gleivinių ir gilesnių audinių sužalojimai. Yra pjautinės, draskytos ir traiškytos, durtinės, muštinės, kąstos, šautinės, nubrozdinimo, nukasimo žaizdos. Operacijų metu padaromi pjūviai ir siūlės taip pat priskiriami žaizdoms. Žaizdos klasifikuojamos į tokias grupes: uždegiminės žaizdos, paviršinės žaizdos - nubrozdinimai, kiti negilūs sužalojimai, gilios žaizdos – muštinės, šautinės ir pjautinės žaizdos, kai sužalojami giliai po oda esantys audiniai - raumenys ar kaulai. Taip pat yra durtinės žaizdos, įvairūs įkandimai ar įgėlimai, pragulos.

Kokios žaizdų priežastys?

Žaizdos, kaip sveikatos sutrikimas, yra būdingos visiems žmonėms, ypač - rizikingų profesijų atstovams ar ekstremalius laisvalaikio praleidimo būdus propaguojantiems asmenims, tačiau jos gali atsirasti apskritai bet kokiam žmogui – susižeidus peiliu, kitu aštriu daiktu, užkliuvus už aštraus daikto, patyrus tranporto avariją, sprogimo metu, iššovus ginklui, muštynių metu, nukritus nuo aukštesnės vietos,  įkandus gyvūnui, po operacijų ir t.t.

​​​​​​​Žaizdų komplikacijos

Esant didelėms, kraujuojančioms žaizdoms, gali nukentėjusįjį ištikti šokas, staigi mažakraujystė, sutrikti organų funkcijos. Netinkamai prižiūrint žaizdą atsiranda antrinis uždegimas, žaizda supūliuoja, gali vystytis sepsis. Formuojantis dideliems randams šalia sausgyslių, atsiranda kontraktūrų ir sutrinka sąnarių funkcijos. Ilgai negyjanti žaizda gali tapti trofine negyjančia opa. Žaizdų infekcijos rizika didesnė žmonėms, kurių silpnas imunitetas. Tam įtakos turi cukrinis diabetas, nutukimas, nevisavertė mityba, rūkymas, alkoholio arba narkotikų vartojimas, stresas, senatvė, sisteminio poveikio gliukokortokoidų bei kitų imunosupresinių vaistų vartojimas, kt. ligos, dėl kurių yra susilpnėjęs imunitetas (pvz. vilkligė).

​​​​​​​Ligos eiga

Pjautinės žaizdos dažniausiai būna lygiais kraštais. Jos gausiai kraujuoja, tačiau paprastai sugyja greičiau. Delne žaizdos pavojingos, nes gali būti pažeistos sausgyslės. Draskytos ir traiškytos žaizdos –  išsiskiria savo nelygiais, draskytais kraštais, kraujuoja nelabai gausiai, būna sužalota daugiau audinių. Gyja blogiau, dažniau pūliuoja. Esant durtinėms žaizdoms oda pažeidžiama neplačiai, tačiau būdingas gilus kanalas, kurio viduje gali būti sužalotos kraujagyslės ar vidaus organai. Kąstos žaizdos pavojingos tuo, kad į jų vidų patenka pavojingų bakterijų ar nuodų  ir virusų pvz. pasiutligės sukėlėjų.
Šautinės žaizdos gyja blogai, nes aplink kulkos kanalą susidaro audinių kontuzijos zona, patenka  parako, dūmų. Kulka gali pažeisti nervus, kraujagysles, kaulus, vidaus organus.
Pavojinga, kai į žaizdą patenka dirvožemio. Galima susirgti anaerobine infekcija – stablige. Paprastai žaizdos sugyja per 7-8 dienas. Dažniausiai tai aseptinės, chirurgiškai apdorotos žaizdos. Kartais žaizdos gyja gerokai ilgiau. Tai plačiai prasivėrusios žaizdos, kurioms būdinga pūlinga infekcija, audinių nekrozė, gali būti svetimkūnis. Galutinis žaizdos gijimo rezultatas yra randas. 

​​​​​​​Žaizdų gydymas

Gydant žaizdas būtina suteikti pirmąją medicininę pagalbą, pasiskiepyti nuo stabligės, atlikti chirurginį žaizdos gydymą ir rūpintis žaizdos priežiūra - taigi vių prma stabdomas kraujavimas, pakėlus sužalotą kūno dalį, o prie žaizdos spaudžiant švarų tvarstį. Kraujavimas turėtų sustoti po 20-30 minučių. Tuomet žaizdą reikia išvalyti, nuplauti švariu vandeniu arba specialiais skysčiais ar tirpalais. Nerekomenduojama naudoti muilo. Jeigu žaizdoje lieka matomo purvo ar dalelių, jas galima nuimti dezinfekuotomis žnyplėmis. Kartais po plovimo, žaizdą galima padengti tepalu su antibiotikais. Išplautą žaizdą, jeigu ji yra gili, reikia susiūti. Tuomet žaizdą reikia uždengti švariais tvarsčiais. Jie turi būti keičiami kas dieną, ar kiekvieną kartą jiems išsitepus ar sušlapus. Kai kurias žaizdas perrišant, rekomenduojama jas kas kartą praplauti, kitais atvejais pakanka pakeisti tvarstį. Tuomet žaizdą reikia saugoti nuo vandens ir stebėti dėl galimų infekcijos požymių - paraudimo, tinimo, pūlių. Jei žaizda negyja, pūliuoja, skiriama antibiotikų, žaizda drenuojama, ant jos dedami pavilgai su hipertoniniais tirpalais. Šiuo metu yra priemonių, kurios ne tik atstoja tvarstį, leisdamos organizmui pačiam sugydyti žaizdą, bet ir dalyvauja žaizdos gijimo procese, teikdamos tam tikras statybines medžiagas arba skatindamos kraujo pritekėjimą ir gijimą. Tai ir trombocitų augimo faktoriai, ir fibrino tinklelio atsidėjimą skatinančios medžiagos, ir įvairūs kolageno tinkleliai. Jos tinka visoms trauminėms žaizdoms gydyti nuo jų atsiradimo pradžios iki gijimo pabaigos.