• BLOGas

    NUŠALIMAS

    0

    Kas yra nušalimas?

    Nušalimas – audinių pakenkimas šalčiu,  žema temperatūra, kuri sukelia kraujotakos sutrikimus ir kraujagyslių spazmus. Nušalus pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai.  Nušalimas galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas. Greičiau nušąla ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat ką nors ilgai laikant, spaudžiant rankose, dėl ko sutrinka rankų kraujotaka. Daug didesnė rizika nušalti žmonėms, kurie serga venų ligomis, cukriniu diabetu. Taip pat neigiamai veikia pakartotinis žemų temperatūrų poveikis t. y. pakartotiniai nušalimai. Nušalus gali atsirasti žaizdų, į organizmą patekti infekcija. Dėl nušalimo žmogus gali tapti neįgaliu.

    Kaip atpažinti nušalimą?

    Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles. Nušalusioje vietoje atsiranda paraudimas. Vėliau nuo šalčio kraujagyslės siaurėja, todėl blogėja audinių mityba ir oda pabalsta. Juntamas skausmas,  sustingimas. Vėliau skausmas išnyksta, audiniai apmiršta. Oda tampa balta ar žalsvai–gelsva ir atrodo neįprastai kieta, tarsi padengta vašku. Sunkaus nušalimo atveju, oda pajuosta, sukietėja, tampa blizgi ir nejautri. Atšylant kraujagyslių spazmus keičia parazitinis išsiplėtimas - vadinamasis reakyvinis periodas. Šiuo metu ir vyksta pagrindinis audinių pažeidimas, todėl labai svarbus teisingas nušalusių audinių atšildymas. Kai nušalimo paveikta vieta atšildoma ir atsinaujina kraujotaka, pirmiausia patiriamas nutirpimas, "badymo" jausmas, pereinantis į stiprų skausmą, niežulį, deginimą. Specifiniai simptomai, leidžiantys nustatyti nušalimo laipsnį, paprastai pilnai pasireiškia po paros ar net truputį vėliau.

    Nušalimo laipsniai ir ligos eiga

    Nušalimą sukelia šaltis: ilgalaikis žemos temperatūros poveikis arba trumpas labai žemos temperatūros veikimas. Nušalimas priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros, bet ir nuo drėgmės, vėjuotumo. Veikiant šalčiui, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Po pertraukos, atšilus šiltoje patalpoje, atsistato kraujotaka. Į audinius grįžtanti šiluma lemia ledo kristalų formavimąsi, žalojami audiniai – pasimato nušalimo pasekmės.
    Lengviausiai pažeidžiami rankų ir kojų pirštai, skruostai, ausys, nosis. Skiriami 4 nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po paros.

    Pirmojo laipsnio nušalimas – nušalusi oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Skausmingumas praeina per keletą dienų, bet nušalusi kūno dalis dar ilgai lieka jautri žemoms temperatūroms. Antrojo laipsnio nušalimas  – pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto drumsto skysčio pripildytos pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas. Atsistato po 2–3 savaičių. Trečiojo laipsnio nušalimas – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė, požymis - „marmurinė“, nepaslanki oda. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapiuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai. Ketvirtojo laipsnio nušalimas – nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozė išryškėja po 10–14 dienų. Pažeista vieta mumifikuoja. Gydoma chirurgiškai pšalinant apmirusius audinius (esant plačiam pažeidimui – amputacija).

    Bendram sušalimui turi įtakos tokie veiksniai kaip nuovargis, badavimas, apsvaigimas nuo alkoholio, nejudrumas ir t.t. Hipotermijos metu kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių. Galima pastebi šiuos simptomus: drebulį, nerišlią kalbą, kvėpavimo sutrikimus, išblyškusią odą, koordinacijos sutrikimus, mieguistumą ir apatiją, atminties sutrikimus. Bendras sušalimas prasideda kūno temperatūrai krentant žemiau 34 laispnių temperatūros ir praeina tris fazes: Prisitaikymo reakcija – visi centrinės nervų sistemos ir kraujotakos pokyčiai grįžtami. Šioje stadijoje pasireiškia raumenų drebulys, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, odos paviršius pabąla. Stuporozinė fazė – vyksta centrinės nervų sistemos funkcijų slopinimas, atsiranda mieguistumas, raumenų drebulys dingsta, o išsiplėtusios periferinės kraujagyslės suteikia apgaulingą šilumos jausmą. Širdies dūžių tankumas sumažėja, arterinis spaudimas krenta, kvėpavimas paviršinis. Gyvybinių funkcijų užgesimo fazė – tęsiasi visų svarbiausių organizmo funkcijų slopinimas, nukentėjusysis netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, sąstingis, ir nesant pagalbos – mirtis. mirtis sušalant ateina labai lėtai, o klinikinės mirties trukmė (t.y. periodo, kai gaivinimo priemonės dar gali būti veiksmingos) gerokai ilgesnė nei kitais atvejais ir labai priklauso nuo kūno ir aplinkos temperatūros.

    Nušalimo gydymas

    • Esant I-ojo  laipsnio nušalimui

    Jeigu įtariamas nušalimas, nedelsiant nukentėjusįjį reikia perkelti į šiltą patalpą arba paguldyti prie laužo, nuolat trinant jo kūną. Patalpoje nušalusią kūno dalį palaipsniui atšildyti kambario temperatūros vandenyje. Temperatūra ne aukštesnė kaip 20 laipsnių temperatūros. Palaipsniui vandenį keisti šiltesniu, keliant jo temperatūrą iki kūno temperatūros. Palaikius vonelėje, odą švelniai nusausinti. Jei oda parausvėjo ir atgavo jautrumą, vadinasi ta vieta jau atšildyta. Nosį, ausis, skruostus atšildyti kambario temperatūros aplinkoje arba trinant. Avalynę nuo nušalusios galūnės būtina nuimti atsargiai, kad nebūtų pažeisti nušalę pirštai. Labai svarbu nušalusius pirštus atšildyti palaipsniui – geriausia kambario temperatūroje, jokiu būdu negalima šildyti galūnių karštoje vonioje, prie krosnelės arba arti laužo, nes audiniai atšils netolygiai ir spazmuojančiose kraujagyslėse susidarys trombai, pagilės audinių apmirimas. Pabalusias kūno vietas trinti švaria sausa ranka, iki oda paraus ir pasijus dilgsėjimas. Trinti geriau spiritu, odekolonu ar degtine, o nesant – minkšta pirštine, kailine apykakle arba sausa švaria flanele. Trynimui negalima naudoti sniego, grubaus audinio, rankovės su apšalusiu sniegu ir ledu, kadangi visa tai dar labiau traumuoja pažeistus audinius, o atsiradę įbrėžimai atveria kelią infekcijai. Siekiant suaktyvinti kraujotaką, nukentėjusysis turi judinti galūnę.Kai nušalusi vieta parausta, ją reikia patepti riebalais (aliejumi, taukais, boro tepalu) ir aprišti šilta medžiaga. Jei šlapi drabužiai – apsirengti sausais ir šiltai apsikloti. Ranka ar koja turi būti laikoma pakelta, tai palengvina skausmą ir apsaugo nuo komplikacijų. Nukentėjusiajam pageidautina duoti išgerti karštos arbatos arba kavos. Esant būtinybei – duoti nuskausminamųjų. Jeigu kraujotaka atsistato lėtai, ir oda išlieka melsva, įtariama, kad audiniai giliai pažeisti, ir dėlto būtina kuo skubiau nukentėjusįjį pristatyti į gydymo įstaigą.

    • Esant II-IV-ojo  laipsnio nušalimams

    Šie nušalimai jau gydomi medicinos įstaigoje. Vežant į medicinos įstaiga, nukentėjusiajam duoti gerti karštos arbatos, kavos. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti. Sutvarstytą kūno dalį susukti į minkštą storą audinį – antklodę, paltą ar megztinį. Malšinti skausmą nuskausminamaisiais vaistais.
     

     

    Labai laukiame jūsų komentarų!


    Jūsų el.pašto adresas nebus viešinamas.