• BLOGas

    KŪDIKIŲ ODOS PRIEŽIŪRA

    0

    Kūdikių kosmetikos rinka pastaraisiais metais nepaprastai užaugo. Tarp produktų galima rasti net tokių priemonių kaip lūpų balzamai ar nagų lakai kūdikiams. Be išimties visi gamintojai tvirtina, kad jų produktai yra specialiai sukurti jautriai odai. Tačiau kiekvienas tėvelis, prieš rinkdamas kosmetiką mažylio odos priežiūrai, turėtų susimąstyti: ar tikrai jam reikia specifinių priemonių ir jei taip, kokiomis savybėmis jos turi pasižymėti?

    Kuo skiriasi kūdikio ir suaugusiojo oda? Išnešiotų kūdikių oda mažai kuo skiriasi nuo suaugusiųjų ir po gimimo nepatiria svarbių pokyčių (1). Vis dėlto per pirmas gyvenimo savaites ir mėnesius kūdikių oda prisitaiko prie naujos aplinkos ir sąlygų. Kūdikių oda yra gerai išsivysčiusi (skirtingai nei per anksti gimusių kūdikių, kurių oda neturi apsauginio barjero), tačiau ląstelių funkcijos, tokios kaip apsauga nuo saulės, imuninis barjeras, receptoriai dar vystysis su laiku (2).

    Kūdikiai gimsta pasidengę verniksu (vernix caseosa), varškę primenančiu sluoksniu, kuris atlieka drėkinimo, apsaugos ir odos gydymo funkcijas (3). Šis sluoksnis paprastai yra nuplaunamas per pirmąjį kūdikio maudymą ir oda tampa daug jautresnė aplinkos faktoriams. Greiti pokyčiai gali paskatinti odos sausėjimą ir sudirgimą. Dėl tokios reakcijos plačiai diskutuojama, ar reikia naujagimį prausti: gal geriau palikti odą saugantį verniką, užuot jį nuplovus? Keli atlikti tyrimai prieštaringi, pastebima, kad kiekvieno kūdikio oda skirtingai reaguoja į vernikso netekimą, todėl Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja neprausti kūdikio bent jau pirmas 6 valandas po gimimo (4) (mes patartume neprausti 2-3 dienas po gimimo, užtenka veiduką, pažastis, kaklą, kirkšnis nuvalyti sudrėkintu vatos diskeliu).

    Palyginus su suaugusiais, kūdikių kūnas turi daugiau odos, taip pat kosmetikos priemonėmis yra padengiamas didesnis mažylio kūno plotas – neretai ir visas kūnas, o taip didėja sudirgimų ir alerginių reakcijų rizika. Tai reiškia, kad ir kokią kosmetiką nuspręstumėte naudoti, visada naudokite mažiausią jos kiekį ir padenkite mažiausią odos plotą. Taip pat nenaudokite kosmetikos profilaktiniais sumetimais: jei kūdikio oda sveika ir graži, papildoma kosmetika gali tik sutrikdyti jos funkcijas.

    Kokius kriterijus turi atitikti gera kūdikiams skirta kosmetika? (paremta Europos Sąjungos vartotojų saugumo asociacijos reikalavimų sąrašu kūdikių kosmetikos priemonėms*)

    • Priemonei turi būti naudojami gryni ir stabilūs ingredientai. Vadinasi, tokios medžiagos, kuriose gamybos metu gali pasitaikyti priemaišų, arba tokios, kurios reaguodamos viena su kita produkte gali išskirti pavojingas pašalines medžiagas, turėtų būti vengiamos („Kosmetikos DNR“ puslapyje jos priskiriamos vidutiniškai saugiems arba pavojingiems ingredientams).

    • Kūdikių kosmetikoje turi būti kuo mažiau gerai žinomų odos dirgiklių, o jei jų yra, gamintojas turi apskaičiuoti, koks tiksliai kiekis ir naudojimo dažnumas galimas, kad nesukeltų odos sudirgimo.

    • Sudėtyje turėtų būti antioksidantų, kurie saugotų lipidus nuo oksidacinių reakcijų, padėtų reguliuoti pH, kad produktas būtų švelnus oda (priemonių pH turėtų svyruoti tarp 4,5-6 pH), naudoti odos barjerą stiprinančius ingredientus.

    KŪDIKIAMS NEREIKIA MUILO...

    Kokios kosmetikos priemonės kūdikiams iš tiesų yra reikalingos? Pradėkime nuo maudynių. Viena pirmųjų kosmetikos priemonių, kurią išbando mažylis yra muilas ar skystas kūno prausiklis. Tiesa ta, kad to visiškai nereikia. Kūdikį užtenka prausti drungname vandenyje be jokių papildomų priemonių (5). Vis dėlto, jei tėveliai nori, gali naudoti švelnų prausiklį ar muilą. Geriausia rinktis neutralaus pH priemonę, be aštrių kvapiklių ir dirginančių ingredientų. Jei po prausimo pastebite, kad kūdikio oda išsausėjo, priemonę būtina pakeisti į švelnesnę, nes sutrikdžius naujagimio odos florą, gali pasireikšti infekcijos, didėja alergijų rizika. Jei oda sausa ir pažeista, maudynėms gali praversti specialiai vonioms skirti aliejai.

    ... IR NEREIKIA ŠAMPŪNO

    Kūdikiams nereikia ir šampūnų, nes hidrofilinis sluoksnis ant odos ir plaukų dar nėra susiformavęs, todėl susikaupę riebalai yra lengvai nuplaunami paprastu vandeniu (6). Jei vis dėlto tėveliai nori naudoti šampūną, tinka tik švelnios priemonės, be aštrių ploviklių ir kvapiklių. Paprastai šiuos kriterijus atitinkančios priemonės negraužia akių, o tai labai svarbu, kad kūdikiui maudynės nekeltų nemalonių asociacijų. Naudingas patarimas tėveliams: nepasitikėkite gamintojų užrašais, kad šampūnas nedirgina akių ir niekada nenaudokite kūdikiui šampūno patys neišbandę. „Kosmetikos DNR“ patirtis rodo, kad  pasitaiko, jog šampūnai „be ašarų“ gali dirginti akis, o ypač jautrias, nepratusias prie aštresnių kosmetikos ingredientų.

    UŽPAKALIUKO PRIEŽIŪRA

    Sauskelnių zonoje kūdikių oda yra pati jautriausia.  Įdomu, kad oda natūraliai bando apsisaugoti, ir šioje odos zonoje po gimimo pakyla odos pH ir pagausėja natūralus drėkinimas (7). Vis dėlto, čia dėl bakterijų gausos oda yra dažniausiai pažeidžiama, sutrikdomas jos apsauginis barjeras, tad ir naudojamos kosmetinės priemonės būklei pagerinti taip pat kelia ir didesnė sudirgimų bei alergijos riziką (8). Vadinamasis sauskelnių dermatitas yra beveik neišvengiamas ir su juo susiduria beveik visi tėveliai. Ką daryti? Kuo dažniau keiskite sauskelnes. Jei užpakaliukas paraudęs, pakaitomis naudokite emolientą ir pataisų sporas (tokia natūrali sausinanti pudra, kurią rasite vaistinėse). Jei užpakaliukas nuolat paraudęs ar išbertas, reiktų pasitarti su šeimos gydytoja dėl pienligės ar alergijos. Prausimui naudokite paprastą vandenį. Galima naudoti ir drėgnas servetėles, bet reiktų žinoti, kad jų sudėtyje dažnai galima rasti įvairių dirgiklių ir potencialių alergenų, tad prieš pirkdami atidžiai išstudijuokite sudėtį. 

    Šaltiniai:

    (1) Lund CH. Newborn skin care. In: Baran R, Maibach HI, eds. Cosmetic Dermatology. London: Martin Dunitz, 1994:349–357

    (2)  Holbrook KA, Sybert VP. Basic science. In: Schachner LA, Hansson RC, eds. Pediatric Dermatology. 2nd ed. New York: Churchill Livingstone Inc., 1995:1–70.

    (3) Gurcharan Singh, G. Archana, Unraveling the Mystery of Vernix Caseosa, ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2763724

    (4) World Health Organization. Pregnancy, childbirth, postpartum and newborn care: a guide for essential practice, http://www.who.int/reproductive-health/publications/pcpnc/index.html

    (5) Lund CH. Newborn skin care. In: Baran R, Maibach HI, eds. Cosmetic Dermatology. London: Martin Dunitz, 1994:349–357.

    (6) Trueb RM. Shampoos: composition and clinical applications [German]. Hautarzt 1998; 49:895–901

    (7) Yosipovitch G, Maayan-Metzger A, Merlob P, et al. Skin barrier properties in different body areas in neonates. Pediatrics 2000; 106:105–108.

    (8) Visscher MO, Chatterjee R, Munson KA, et al. Changes in diapered and nondiapered infant skin over the first month of life. Pediatr Dermatol 2000; 17:45–51.

    (*) European Consumer Safety Association, Consumer rights for child safety products, 2004,   http://ec.europa.eu/consumers/archive/reports/rights_child_safety_prod.pdf

    Labai laukiame jūsų komentarų!


    Jūsų el.pašto adresas nebus viešinamas.