Garuojantis arbatos puodelis. Juodo šokolado gabalėlis. Į vėstančios vasaros vakarą atidarytas langas. Visa tai – kvapai. Tačiau jei sudėtume šio vakaro istoriją į buteliuką, tai jau būtų kvepalai.

Gerai vakaro istorijai reikia muzikos. Patefone sukasi britai The Smiths. Keli aštrūs akordai įveda į ritmišką melodiją. Akimirką ji skamba optimistiškai, tačiau melancholiškas vokalas įneša liūdesio. Jei kūrinys There Is A Light That Never Goes Out būtų kvepalai, tai šis įspūdis būtų vadinamosios viršutinės natos. Tai stiprus aromatas, kurio tikslas akimirksniu palikti įspūdį ir sudominti. Viršutinės natos yra sudarytos iš mažų ir lengvų molekulių, kurios akimirksniu pasiekia uoslę. Tai gali būti stiprus vieno kvapo dvelksmas, kelių aromatų darnus derinys arba priešingai – kvapai, kurie konkuruoja vienas su kitu, jų aromatai tai susilieja, tai išsiskiria, keldami susidomėjimą. Norint geriau suprasti muzikos kūrinį svarbu įsiklausyti į tekstą.  There Is A Light That Never Goes Out dainų žodžiai lyg filmo “Maištininkas be priežasties” siužetas: netikėtas, kupinas gyvybės, nors ir tragiškas. Jei iš muzikos persikeltume prie parfumerijos, tai  dainos tekstas būtų lyg kvepalų viduriniosios natos. Jos išryškėja tik viršutinėms natoms išsisklaidžius. Gali prireikti kelių minučių, kad jas pajustume, o kartais ir visos valandos. Tai sunkesnės molekulės, kurios leidžia giliau pažinti kvepalų aromatą. Jis gali pateisinti pirmąjį įspūdį arba visiškai atvirkščiai – nustebinti, pavyzdžiui, gaivus ir lengvas aromatas gali įgauti saldumo ir sunkumo. Pačios paskutinės yra bazinės natos. Jų kvapas pats silpniausias, bet ilgiausiai išliekantis ir gali būti jaučiamas net prabėgus parai po kvepalų pasipurškimo. Panašiai kaip ir daina, kurią išgirdę ryte, niūniuojame iki pat vakaro.                    

Nors kvepalai prasideda nuo chemijos, tačiau gautas rezultatas yra menas, tad ir kalbėti apie kvepalus nesinori vien tik moksliškai. Sunku patikėti, bet kvapų apibūdinimui žmonija turi nepaprastai mažai sinonimų, tad parfumerija yra priversta skolintis terminus iš muzikos, literatūros ar net kulinarijos. Pavyzdžiui, klasikiniai “Chanel” kvepalai “No. 5” aprašomi taip: “Prabangos ir paprastumo simbolis, No. 5 yra kvepalai, įkūnijantys moteriškumą. Viršutinės Ylang-Ylang ir nerolio natos sudaro nepriekaištingą harmoniją su seksualiąją Damasko rože ir jausmingu jazminu, kurį papildo saldžioji vanilė”.  Antropologai pastebi, kad visose kalbose yra labai mažai žodžių, kurie apibūdintų kvapus, lyginant su kitais pojūčiais. Lietuvių kalboje turime vos kelis žodžius: “kvapas”, “aromatas”, “dvelksmas”, bet tai tiek nedaug, kalbant apie kvapų įvairovę ir jų įtaką mūsų psichologijai. Mokslininkai spėja, kad uoslės ir kalbos atsiskyrimo priežastis slypi mūsų smegenyse. Pasirodo ta pati smegenų dalis yra atsakinga už kalbą ir kvapų suvokimą, tad spėjama, kad taip susidaro konkurencija tarp dviejų procesų, kuri lemia, kad net puikiai suvokdami kvapą, negalime jo apibūdinti žodžiais. Teorija netgi paremta eksperimentais, kurie parodė, kad stiprūs kvapai mažina žmonių gebėjimą žodžiais reikšti mintis. Panašu, kad kvapai tiesiogine ta žodžio prasme gali atimti žadą.

Ir ne tik. Kvapai turi kur kas daugiau galių, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Jie gali veikti mūsų psichologiją: nuo aplinkos vertinimo iki nuotaikos, nuo pažinimo procesų iki elgesio. Tyrimai rodo, kad kvapai veikia žmogaus pasąmonę, net jei jų koncentracijos tokios nedidelės, kad jų negalime užuosti. Pavyzdžiui, saldūs kvapai padeda sumažinti skausmą, o gaivūs kvapai skatina darbingumą. Dar daugiau –  tyrimai rodo, kad kvapai atlieka reikšmingą vaidmenį, kai vertiname kitą žmogų ir būtent uoslė padeda mums pasirinkti mylimąjį. Vien žmogaus kvapas siunčia mums žinutę apie potencialaus partnerio genetiką ir sveikatą bei paskatina meilės hormonu vadinamo oksitocino gamybą. Kalbant apie kvepalus ir kvepalų kūrėjus, būtent tokias stiprias emocijas kaip meilė, jie bando atkurti ir išpilstyti į buteliukus. Sunku patikėti, juk mąstydami apie kvepalus, apie juos galvojame kur kas paprasčiau.

Klysta tie, kurie mano, kad kvepalai yra skirti tik vienam tikslui – maskuoti natūralų kūno kvapą. Mokslininkai pasiūlė alternatyvų požiūrį ir įrodė, kad kvepalus renkamės norėdami ne paslėpti, o atvirkščiai – išryškinti bei patobulinti savo unikalų kvapą. Tai paaiškina, kodėl kvapų pasirinkimas yra toks individualus ir kodėl tai, kas maloniai kvepia vienam, gali visai nepatikti kitam. Be to, tyrimai patvirtina ir tai, ką tikriausiai daugelis esame pastebėję – ant kiekvieno žmogaus odos kvepalai skleidžia vis kitokį aromatą. Taip nutinka todėl, kad odos pH, temperatūra, drėgmė ir kitos sąlygos lemia, kaip kvapai sąveikauja su natūraliu odos kvapu. Kiekvienu atveju net ir naudojant tuos pačius kvepalus, kiekvienas žmogus skleis vis kitokį individualų ir nepakartojamą aromatą.

Šiuolaikinius kvepalus sudaro dešimtys, o kartais ir šimtai skirtingų ingredientų, kurie išgaunami iš natūralių ekstraktų bei aliejų arba gaunami sintetiniu būdu. Natūralūs ekstraktai ir aliejai yra nepaprastai brangūs. Vienam kvepalų buteliukų reikalingą rožių aliejaus kiekį gausime net iš 660 rožių žiedų, o vien “Chanel No. 5” kvepaluose yra apie 80 skirtingų ingredientų. Beje, savo laiku šie kvepalai sukėlė tikrą revoliuciją, nes rinkoje dominavo vos vieno aromato kvapai. “No. 5” taip pat buvo novatoriški, nes pirmą kartą jų sudėčiai buvo naudojami kvapų fiksatoriai. Tai natūralios ar sintetinės medžiagos, kurios neleidžia kvapams greitai išgaruoti, sustiprina jų aromatą ir pagerina stabilumą. Trečia kvepalų ingredientų grupė yra tirpikliai, tai yra medžiagos, kuriose yra ištirpintos kvapnieji komponentai. Pats dažniausias tirpiklis yra etanolis (98 proc.) ir vanduo (2 proc.), tad vos papurškus kvepalų galima pajusti stiprų etanolio kvapą, tačiau jis yra lakus ir per kelias akimirkas išgaruoja.

Ne viskas, ką vadiname kvepalais, iš tiesų atitinka šį terminą parfumerijos pasaulyje. Kvepalais arba parfumu gali būti vadinami tik tie produktai, kurių sudėtyje yra nuo 15 iki 30 proc. kvapniųjų medžiagų. Tokios sudėties kvepalai bus iš tiesų stiprūs ir ilgai išliekantys. Tačiau parduotuvių lentynose kur kas populiaresnis parfumuotas vanduo, kurį sudaro 8-15 proc. aromatinių komponentų, arba tualetinis vanduo, kuriame kvapiųjų medžiagų nuo 4 iki 8 proc. Mūsų tėčių ir senelių naudotas odekolonas turi mažiausiai aromatinių komponentų  – vos nuo 2 iki 5 proc. Įdomu, kad odekolonas buvo išrastas Vokietijoje gyvenusių Italijos parfumerių, kurie sukūrė odekoloną iš vyne ištirpintų rozmarinų ir citrinos esencijų.

Kvapai parfumerijoje yra suskirstyti į šeimas ir pošeimius pagal aromate dominuojančias natas. Pagrindinės kvapų šeimos yra šios: gėlių, citrusinių, medžio, paparčio, rytietiškų, šipro, vandenyno ir odos. Pati naujausia šeima yra gurmaniškų kvapų, kurių pagrindą sudaro medaus, šokolado, vanilės ir saldainių natos. Pati populiariausia iš šeimų moteriškuose kvepaluose yra romantiškosios gėlių šeimos natos, o vyriškuose – sodrūs ir sunkūs medžio aromatai. Atostogomis kvepia šipro aromatų šeima, kur persipina žemės, medžių, žolelių kvapai su citrusinių vaisių aromatasi. Švara ir gaiva dvelkia vandenynų natos – tai lengvi, šalti, gaivinantys kvapai, primenantys kalnų ar vandenynų gaivą.

Sakoma, kad kvepalams kurti nereikia specialaus išsilavinimo, užtenka perprasti pagrindinius kvapiųjų ir pagalbinių medžiagų maišymo principus, vis dėlto, gerus kvepalus gali sukurti tikrai ne kiekvienas. Kvepalų kūrėjai yra tikri menininkai, kurie kvapais bando perduoti savo unikalias patirtis. Pavyzdžiui, apsilankę “Demeter” internetinėje svetainėje rasite kvepalų, tokiais pavadinimais: “Šventasis vanduo”, “Laidotuvių namai”, “Kalnų oras” arba “Švarūs langai”. Galite juoktis, kam patiktų kvepėti švariais langais? Tačiau kvepalai turi galią suteikti teigiamų emocijų. Galbūt švarūs langai ir nėra geriausias pavyzdys šiuolaikinės moters geroms emocijoms, bet tokiu atveju galima rinktis “Kalnų orą” ar ką nors iš siūlomos kelionių serijos, pavyzdžiui, “Naujoji Zelandija”. JAV parfumeriai iš “Demeter” save vadina “prisiminimų” kūrėjais ir praplečia kvepalų suvokimą – aromatas gali tapti kelione į praeitį arba ateitį, į laimingus ar net liūdnus prisiminimus. Kvepalus būtų galima palyginti su laišku butelyje ir kiekvienas laiškas pasakoja vis skirtingą istoriją.

Kai kalbame apie kvapus, pirmiausia galvojame apie tai, ar jie mums patinka, ar ne. Tačiau tai tik paviršutiniškas atsakas, nes kvapai savyje slepia kur kas daugiau. Tam tikri kvapai gali išprovokuoti tokias stiprias emocijas, kaip nesivaldomą juoką arba baimės priepuolį, paskatintą praeities traumos. Uoslė yra tampriai susijusi su emocijomis, nes kvapai yra neatskiriami nuo mokymosi proceso. Jie įsirašo į mūsų atmintį ir jų keliamos asociacijos skatina atitinkamą mūsų elgesį. Pavyzdžiui, žinote tą specifinį stomatologo kabineto kvapą? Jį sukelia eugenolis, naudojamas dantų plombose ir kitose stomatologų naudojamose priemonėse. Užtenka vien šio kvapo, kad pagreitėtų širdies ritmas ir suprakaituotų delnai. Tačiau eksperimentai parodė, kad žmonės, kuriems stomatologo procedūros yra malonios (sunku ir patikėti, bet tokių žmonių, pasirodo, yra), eugenolis kelia malonias asociacijas.  

Mokslininkai ne tik sutarė, bet ir įrodė, kad joks kitas pojūtis nesukelia tiek prisiminų kaip kvapai. Jie davė savanorėms uostyti 16 skirtingų kvapų ir stebėjo, kaip suaktyvėja smegenų dalis atsakinga už atmintį, kai tyrimo dalyvės užuosdavo pažįstamą aromatą. Šiuos atradimus tikimasi pritaikyti kuriant naujus gydymo metodus pacientams, kurie kenčia nuo atminties sutrikimų. Vis dėlto mokslininkams dar reikės paplušėti, nes apie gydomąsias kvapų galimybes žinoma dar labai mažai.