"AGAFJI" PLAUKŲ KAUKĖ, SKATINANTI AUGIMĄ

Kūdikių kosmetikos rinka pastaraisiais metais nepaprastai užaugo. Tarp produktų galima rasti net tokių priemonių kaip lūpų balzamai ar nagų lakai kūdikiams. Be išimties visi gamintojai tvirtina, kad jų produktai yra specialiai sukurti jautriai odai. Tačiau kiekvienas tėvelis, prieš rinkdamas kosmetiką mažylio odos priežiūrai, turėtų susimąstyti: ar tikrai jam reikia specifinių priemonių ir jei taip, kokiomis savybėmis jos turi pasižymėti? Kuo skiriasi kūdikio ir suaugusiojo oda? Išnešiotų kūdikių oda mažai kuo skiriasi nuo suaugusiųjų ir po gimimo nepatiria svarbių pokyčių (1). Vis dėlto per pirmas gyvenimo savaites ir mėnesius kūdikių oda prisitaiko prie naujos aplinkos ir sąlygų. Kūdikių oda yra gerai išsivysčiusi (skirtingai nei per anksti gimusių kūdikių, kurių oda neturi apsauginio barjero), tačiau ląstelių funkcijos, tokios kaip apsauga nuo saulės, imuninis barjeras, receptoriai dar vystysis su laiku (2). Kūdikiai gimsta pasidengę verniksu (vernix caseosa), varškę primenančiu sluoksniu, kuris atlieka drėkinimo, apsaugos ir odos gydymo funkcijas (3). Šis sluoksnis paprastai yra nuplaunamas per pirmąjį kūdikio maudymą ir oda tampa daug jautresnė aplinkos faktoriams. Greiti pokyčiai gali paskatinti odos sausėjimą ir sudirgimą. Dėl tokios reakcijos plačiai diskutuojama, ar reikia naujagimį prausti: gal geriau palikti odą saugantį verniką, užuot jį nuplovus? Keli atlikti tyrimai prieštaringi, pastebima, kad kiekvieno kūdikio oda skirtingai reaguoja į vernikso netekimą, todėl Pasaulio Sveikatos Organizacija rekomenduoja neprausti kūdikio bent jau pirmas 6 valandas po gimimo (4) (mes patartume neprausti 2-3 dienas po gimimo, užtenka veiduką, pažastis, kaklą, kirkšnis nuvalyti sudrėkintu vatos diskeliu). Palyginus su suaugusiais, kūdikių kūnas turi daugiau odos, taip pat kosmetikos priemonėmis yra padengiamas didesnis mažylio kūno plotas – neretai ir visas kūnas, o taip didėja sudirgimų ir alerginių reakcijų rizika. Tai reiškia, kad ir kokią kosmetiką nuspręstumėte naudoti, visada naudokite mažiausią jos kiekį ir padenkite mažiausią odos plotą. Taip pat nenaudokite kosmetikos profilaktiniais sumetimais: jei kūdikio oda sveika ir graži, papildoma kosmetika gali tik sutrikdyti jos funkcijas. Kokius kriterijus turi atitikti gera kūdikiams skirta kosmetika? (paremta Europos Sąjungos vartotojų saugumo asociacijos reikalavimų sąrašu kūdikių kosmetikos priemonėms*) Priemonei turi būti naudojami gryni ir stabilūs ingredientai. Vadinasi, tokios medžiagos, kuriose gamybos metu gali pasitaikyti priemaišų, arba tokios, kurios reaguodamos viena su kita produkte gali išskirti pavojingas pašalines medžiagas, turėtų būti vengiamos („Kosmetikos DNR“ puslapyje jos priskiriamos vidutiniškai saugiems arba pavojingiems ingredientams). Kūdikių kosmetikoje turi būti kuo mažiau gerai žinomų odos dirgiklių, o jei jų yra, gamintojas turi apskaičiuoti, koks tiksliai kiekis ir naudojimo dažnumas galimas, kad nesukeltų odos sudirgimo. Sudėtyje turėtų būti antioksidantų, kurie saugotų lipidus nuo oksidacinių reakcijų, padėtų reguliuoti pH, kad produktas būtų švelnus oda (priemonių pH turėtų svyruoti tarp 4,5-6 pH), naudoti odos barjerą stiprinančius ingredientus. KŪDIKIAMS NEREIKIA MUILO... Kokios kosmetikos priemonės kūdikiams iš tiesų yra reikalingos? Pradėkime nuo maudynių. Viena pirmųjų kosmetikos priemonių, kurią išbando mažylis yra muilas ar skystas kūno prausiklis. Tiesa ta, kad to visiškai nereikia. Kūdikį užtenka prausti drungname vandenyje be jokių papildomų priemonių (5). Vis dėlto, jei tėveliai nori, gali naudoti švelnų prausiklį ar muilą. Geriausia rinktis neutralaus pH priemonę, be aštrių kvapiklių ir dirginančių ingredientų. Jei po prausimo pastebite, kad kūdikio oda išsausėjo, priemonę būtina pakeisti į švelnesnę, nes sutrikdžius naujagimio odos florą, gali pasireikšti infekcijos, didėja alergijų rizika. Jei oda sausa ir pažeista, maudynėms gali praversti specialiai vonioms skirti aliejai. ... IR NEREIKIA ŠAMPŪNO Kūdikiams nereikia ir šampūnų, nes hidrofilinis sluoksnis ant odos ir plaukų dar nėra susiformavęs, todėl susikaupę riebalai yra lengvai nuplaunami paprastu vandeniu (6). Jei vis dėlto tėveliai nori naudoti šampūną, tinka tik švelnios priemonės, be aštrių ploviklių ir kvapiklių. Paprastai šiuos kriterijus atitinkančios priemonės negraužia akių, o tai labai svarbu, kad kūdikiui maudynės nekeltų nemalonių asociacijų. Naudingas patarimas tėveliams: nepasitikėkite gamintojų užrašais, kad šampūnas nedirgina akių ir niekada nenaudokite kūdikiui šampūno patys neišbandę. „Kosmetikos DNR“ patirtis rodo, kad  pasitaiko, jog šampūnai „be ašarų“ gali dirginti akis, o ypač jautrias, nepratusias prie aštresnių kosmetikos ingredientų. UŽPAKALIUKO PRIEŽIŪRA Sauskelnių zonoje kūdikių oda yra pati jautriausia.  Įdomu, kad oda natūraliai bando apsisaugoti, ir šioje odos zonoje po gimimo pakyla odos pH ir pagausėja natūralus drėkinimas (7). Vis dėlto, čia dėl bakterijų gausos oda yra dažniausiai pažeidžiama, sutrikdomas jos apsauginis barjeras, tad ir naudojamos kosmetinės priemonės būklei pagerinti taip pat kelia ir didesnė sudirgimų bei alergijos riziką (8). Vadinamasis sauskelnių dermatitas yra beveik neišvengiamas ir su juo susiduria beveik visi tėveliai. Ką daryti? Kuo dažniau keiskite sauskelnes. Jei užpakaliukas paraudęs, pakaitomis naudokite emolientą ir pataisų sporas (tokia natūrali sausinanti pudra, kurią rasite vaistinėse). Jei užpakaliukas nuolat paraudęs ar išbertas, reiktų pasitarti su šeimos gydytoja dėl pienligės ar alergijos. Prausimui naudokite paprastą vandenį. Galima naudoti ir drėgnas servetėles, bet reiktų žinoti, kad jų sudėtyje dažnai galima rasti įvairių dirgiklių ir potencialių alergenų, tad prieš pirkdami atidžiai išstudijuokite sudėtį.  Šaltiniai: (1) Lund CH. Newborn skin care. In: Baran R, Maibach HI, eds. Cosmetic Dermatology. London: Martin Dunitz, 1994:349–357 (2)  Holbrook KA, Sybert VP. Basic science. In: Schachner LA, Hansson RC, eds. Pediatric Dermatology. 2nd ed. New York: Churchill Livingstone Inc., 1995:1–70. (3) Gurcharan Singh, G. Archana, Unraveling the Mystery of Vernix Caseosa, ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2763724 (4) World Health Organization. Pregnancy, childbirth, postpartum and newborn care: a guide for essential practice, http://www.who.int/reproductive-health/publications/pcpnc/index.html (5) Lund CH. Newborn skin care. In: Baran R, Maibach HI, eds. Cosmetic Dermatology. London: Martin Dunitz, 1994:349–357. (6) Trueb RM. Shampoos: composition and clinical applications [German]. Hautarzt 1998; 49:895–901 (7) Yosipovitch G, Maayan-Metzger A, Merlob P, et al. Skin barrier properties in different body areas in neonates. Pediatrics 2000; 106:105–108. (8) Visscher MO, Chatterjee R, Munson KA, et al. Changes in diapered and nondiapered infant skin over the first month of life. Pediatr Dermatol 2000; 17:45–51. (*) European Consumer Safety Association, Consumer rights for child safety products, 2004,   http://ec.europa.eu/consumers/archive/reports/rights_child_safety_prod.pdf

Kažkas turi pasakyti garsiai tai, apie ką pagalvojome išgirdę, kad “Rasos” ir “Aro” ženklai yra panaikinami. Tai bus subjektyvi nuomonė, bet galbūt ji sutaps su jūsiške. Dar balandžio mėnesio pabaigoje “Biok” paskelbė apie netikėtus pokyčius - “Rasa” ir “Aras” išprašomi iš kosmetikos lentynų, o jų vietą pakeičia nepažįstamasis keistu vardu “Kilig”. Kas tas “Kilig”? “Facebook” paskyroje rašoma: “Tai kasdienės laimės akimirkos”. Bet ar tikrai? “Urban Dictionary” sako, kad tikrai. Tam pritaria ir filipinai, kurių kalboje “kilig” reiškia pakylėjimo pojūtį. Na gerai, naują žodį galima išmokti, bet, vargu, ar į jį tilps tai, apie ką mums 23 metus kalbėjo “Rasa” (ar ir jūs ką tik pasijutote seni?) Kiekvienas tikriausiai turime draugę, kurios vardas Rasa. “Rasos” ženklas ir buvo tas, kurią tau pasiūlytų draugė arba rastum mamos kosmetinėje. Nebrangi, nepretenzinga, lengvai pasiekiama, kitaip sakant - sava. Galbūt šie epitetai nėra tie, kurių šiandien siekia rinkodaros specialistai, bet būtent jie padėjo sukurti pojūtį, kad “Rasa” buvo jaukus ir artimas ženklas. Taip, žinau, “Biok” paliko “Margaritą”. “Margarita” yra gerai, bet “Rasa” su savo formulėmis buvo kitas lygis. Taip, skaičiau, kad “Kilig” yra ta pati “Rasa” ir “Aras” tik kitose pakuotėse. Tačiau ar tik nebando manęs apgauti, nes  “Kilig” šūkis - “įkvėptas gamtos”, o “Rasa” buvo "formulė sauganti grožį". Ji buvo įkvėpta mokslo. Ji vienintelė Lietuvoje naudojo matriksilą, bandė sukurti BHA produktą nuo spuogų ir pan. Ne visada jai sekdavosi, bet kryptis, manau, buvo teisinga. Taip, suprantu ir tai, kad “Kilig” yra skirtas tarptautinei rinkai, tačiau ar tikrai “Biok” į ją negalėjo žengti su ta pačia “Rasa” ir “Aru” pašonėje? Geri pavadinimai, ženklai su istorija, patirtimi ir charakteriu. Kaip pavyzdys, galėtų būti suomių “Lumene”. Taip pat reiškiantis moterišką vardą, ženklas populiarus tiek vietinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Beje, pastarąjį dešimtmetį buvo išsikvėpęs, bet praeitais metais šauniai atsinaujinęs ir vėl įgavęs populiarumą. Man keistas noras nubraukti tai, kas nebuvo blogai ir pradėti viską iš pradžių vien todėl, kad siekiama tarptautinių pardavimų. Būkim “biedni”, bet teisingi, šiandien, jei nori tapti populiariu kosmetikos ženklu turi tik tris kelius: per asmenybę (pavyzdžiui, Rihanna ar Kim Kardashian), per misiją (pavyzdžiui, “Glossier” feministiškas judėjimas ar “The Ordinary”, siūlanti profesionalias formules už prieinamą kainą) arba, ir man atrodo svarbiausia, per išskirtinius produktus. Ir visai nesvarbu, kaip tu pasivadinsi, bet jei sukūrei gerą produktą, žmonės jį atras, naudos ir visai nesvarbu, ar tu “Rasa” ar “Kilig”. O štai vietinei rinkai net ir to nereikia, ji visada atleis klaidas, vėl ir vėl bandys, nusivils, atras, bet visada pirks. Su vieną salyga - jei turės savą ir atpažįstamą ženklą, tokį, koks buvo “Rasa”.

Žinote, koks yra pats saugiausias būdas įdegti? Naudoti savaiminio įdegio kremą.  Tikriausiai, tuo sunku patikėti. Galbūt dėl nemalonaus kvapo nusistovėjo nuomonė, kad savaiminio įdegio kremai yra ne mažiau žalingi odai nei UV spinduliai. Iš tiesų yra atvirkščiai. Odai įdegį suteikiantis ingredientas, naudojamas beveik visose savaiminio įdegio priemonėse, dihidroksiacetonas (DHA) yra saugus tiek odai, tiek sveiktai. Be to, daug žadančiai nuteikia tyrimai, rodantys, kad savaiminio įdegio kremų naudojimas turi teigiamą įtaką deginimosi įpročiams – šias priemones naudojantys žmonės patiria mažiau nudegimų ir labiau saugosi nuo saulės bei rečiau naudojasi soliariumų paslaugomis (1). Apie kremų populiariumą tarp Lietuvos pirkėjų informacijos nepavyko rasti, bet JAV ir Australijoje apie 20 proc. žmonių reguliariai džiaugiasi įdegiu, kurį suteikia ne saulė, o kremas (2).  KAS TAS DHA? DHA yra paprastas cukrus, natūraliai randamas augaluose. Pirmą kartą medicinoje apie DHA buvo užsiminta 2-ajame dešimtmetyje ir buvo siūloma šį ingredientą naudoti kaip gliukozės pakaitalą diabeto pacientams (3). DHA buvo skiriamas didelėmis dozėmis vidiniam naudojimui ir netrukus pastebėta, kad patekęs ant odos suteikia rusvą atspalvį, nors drabužių neištepa (4). DHA buvo išbandytas ant odos ir atrasta jo savybė suteikti odai pigmentą. 5-ojo dešimtmečio pabaigoje JAV pasirodė pirmieji savaiminio įdegio kremai. Taigi DHA turi ilgą naudojimo istoriją, todėl yra gerai žinomas kosmetikos ingredientas, kuris yra laikomas saugiu naudojimui ant odos. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad ingredientas nesaugus įkvėpus. Tai labai svarbu, nes sparčiai populiarėja purškiamos savaiminės priemonės, taip pat purškimo įrenginiai ir kabinos. Nors Europos Komisijos mokslinis komitetas paskelbė, kad purškiamos priemonės su DHA nekelia pavojaus sveikatai (5), kai kurie specialistai kritikavo tokį sprendimą. Taip pat svarbu žinoti, kad savaiminio įdegio priemonės lengvai dirgina odą. Taip yra dėl to, kad ingrediento veiksmingumą užtikrina aukštas pH (nuo 3 iki 4). Labai svarbu, kad gamintojai priemonėms parinktų kuo švelnesnius ingredientus, praturtintų sudėtį raminančiais ingredientais, jog jautri oda nesudirgtų. KODĖL SAVAIMINIS ĮDEGIS ORANŽINIS?  DHA koncentracija savaiminio įdegio kremuose  ir kitose priemonėse siekia nuo 2,5 iki 10 proc. (dažniausiai naudojama 5 proc. koncentracija). Nuo naudojamo medžiagos kiekio priklauso odai suteikiamos spalvos tamsumas. Savaiminio įdegio priemonės dažnai siejamos su oranžiniu odos atspalviu, bet tai klaidingai pasirinktos koncentracijos požymis.  Norint pasiekti geriausią rezultatą, reikia pasirinkti tinkamą priemonę pagal natūralią odos spalvą. Šviesiaodėms geriau rinktis mažas DHA koncentracijas (2,5 proc.), vidutinio tamsumo odai geriausia tinka vidutinės (5 proc.), o tamsesniai ar įdegusiai – didžiausios koncentracijos priemonės (10 proc.). Gaila, bet geriausią rezultatą pasiekia šiek tiek įdegusios odos savininkai, kurių oda turi gelsvą ar auksinį atspalvį. Rausvai ir šviesiai odai DHA suteikiamas atspalvis gali būti per gali būti gelsvas.      Gerą savaimininio įdegio rezultatą taip pat padės pasiekti odos paruošimas. Prieš naudojimą odą būtina gerai nuplauti, geriausia nušveisti šveitikliu, kuris pašalins negyvas odos ląsteles, ir gerai nusausinti. Reikia nepamiršti, kad tose vietose, kuriose oda storesnė ir sausesnė, pavyzdžiui, ant kelių ir alkūnių, DHA poveikis bus stipresnis, tad čia priemonės reiktų naudoti plonesnį sluoksnį (arba nušluostyti popierine servetėle). Nerekomenduojama prieš savaiminio kremą tepti kūną drėkinančiomis priemonėmis, nes jų ingredientai gali neigiamai paveikti savaiminio įdegio spalvą ir tolygų kremo pasiskirstymą. Panaudojus savaiminio įdegio kremą pirmuosius odos spalvos pokyčius galima pamatyti jau po valandos, bet spalva tamsėja dar 8-24 valandas. Maksimaliai įdegis išlieka 5-7 dienas. Nuo DHA koncentracijos priklauso ne tik spalvos ryškumas, bet ir odos tamsėjimo greitis bei spalvos išlikimas. DHA gali nudažyti ne tik odą, bet ir nagus ar plaukus, bet visiškai neveikia gleivinės.  KOKĮ SAVAIMINIO ĮDEGIO KREMĄ RINKTIS? Kiekvieno gamintojo savaiminiai kremai išsiskiria papildomais ingredientais, kurie skirti priemonės tekstūrai, pasiskirstymui, odos drėkinimui, maitinimui ar kvapui. Populiariausias pasirinkimas šiandien yra silikono pagrindo priemonės, leidžiančios lengvai paskirstyti DHA ir išvengti dryžių. Vis daugiau gamintojų į kremų formules įtraukia antioksidantus, nes šie suteikia kur kas natūralesnį odos atspalvį bei pasižymi odos apsauginėmis savybėmis. Raminantys ingredientai sudėtyje gali išduoti, ar gamintojai iš tiesų nori pasirūpinti jūsų oda. Raminantis poveikis yra svarbus dėl minėto gana aukšto priemonių pH. Kokių ingredientų savaiminio kremo sudėtyje reiktų vengti? Labai dažnai savaiminio įdegio kremuose naudojamas didelis kiekis kvepalų, kad šie paslėptų nemalonų DHA kvapą. Tačiau kvepalų ingredientai nėra naudingi odai, priešingai, gali dirginti ir net sukelti alergiją. Geriau prie specifinio kvapo tiesiog priprasti. Ingredientas, kurio reiktų vengti savaiminio įdegio kremuose yra pakankamai dažnai sutinkamas alkoholis. Jis naudojamas siekiant sukelti greitai įsigeriančios priemonės įspūdį. Iš tiesų alkoholis garuoja, o ne įsigeria, jis sausina ir dirgina odą bei gali ją pažeisti.   SAVAIMINIS ĮDEGIS IR APSAUGA NUO SAULĖS Mažai galima rasti informacijos apie tai, kad pats DHA suteikia apsaugą nuo saulės (6). Galbūt todėl, kad suteikiama apsauga yra minimali ir nenorima klaidinti visuomenės, suteikiant klaidingų vilčių, kad kremą nuo saulės galima pakeisti savaiminio įdegio priemonėmis. Tačiau ši informacija gali būti naudinga šviesios neįdegančios odos savininkams. Kadangi tamsi odos spalva sugeria UV spindulius,  savaiminis įdegis suteikia minimalią apsaugą nuo saulės. Pasitepus savaiminio įdegio kremu ji gali siekti apie 2-4 SPF (7). Tai svarbu šviesios ir saulei jautrios odos savininkams, nes savaiminio įdegio suteikiama UV apsauga atstos tą, kurią įdegantys žmonės gauna natūraliai. Tyrimas su pelėmis parodė, kad reguliarus savaiminio įdegio kremų naudojimas atitolina odos vėžio vystymąsi (8). Vis dažniau savaiminio įdegio kremai yra rekomenduojami pacientams, kurie kenčia nuo itin didelio jautrumo ar alergijos saulei, nes leidžia odai toleruoti didesnės UV spindulių dozes (9). Apsauga išsilaiko kelias dienas ir mažėja blunkant spalvai (10). JAV DHA yra leidžiama naudoti kaip UV filtrą, bet kol kas ne Europos Sąjungoje. Tiesa, nenoriu suklaidinti, savaiminio įdegio kremai neatstoja kremų nuo saulės, nes jų suteikiama UV apsauga yra per maža. Tai tik pagalbinė priemonė, kuri, kaip minėjau, gali būti aktuali žmonėms, kurie neįdega.  ŠALTINIAI: (1) D. Sheehan J. Lesher, The effect of sunless tanning on behavior in the sun: a pilot study. South Med J 2005, 1192–1195 (2) K. Brooks, D. Brooks, Z. Dajani, Use of artificial tanning products among young adults, J Am Acad Dermatol 2006; 54(6):1060–1066 (3) Andre O. Barel, M. Paye, Howard I. Maibach, Handbook of Cosmetic Science and Technology, Marcel Dekker, 2014, 339 (4) G. M. Guest, W. Cochrane, E. Wittgenstein, Dihydroxyacetone tolerance test for glycogen storage Disease, Mod Prob Paediat 1959; 4:169–178 (5) European Comission, Scientific Committee on Consumer Safety SCCS, Opinion on Dehydroxyacetone, 14 December 2010, http://ec.europa.eu/health/scientific_committees/consumer_safety/docs/sccs_o_048.pdf (6) K. D. Muizzuddin N. Marenus, D. H. Maes, UV-A and UV-B protective effect of melanoids formed with dihydroxyacetone and skin, Poster 360 presented at the 55th Annual Meeting of the American Academy of Dermatology, San Francisco, 1997 (7) A. Faurschou, N. R. Janjua, H. C. Wulf, Sun protection effect of dihydroxyacetone, Arch Dermatolol 2004; 140:886–887 (8) A. Petersen, R. Na, H. Wulf, Sunless skin tanning with dihydroxyacetone delays broad spectrum ultraviolet photocarcinogenesis in hairless mice, Mutat Res 2003, 129–138 (9) Andre O. Barel, Marc Paye, Howard I. Maibach, Handbook of Cosmetic Science and Technology, CRC Press, 2014, 342 (10) A. Faurschou, H. C. Wulf, Durability of the sun protection factor provided by dihydroxyacetone, Photodermatol Photoimmunol Photomed 2004; 20:239–242.