"ECO LAB" PAAKIŲ KREMAS: Deep Restore

“Biodermos” atstovai Lietuvoje perspėja dėl kosmetikos produktų iš “Maximos”. Kas nutiko?   Prieš kelias savaites mūsų grupėje “Facebooke” (jei nieko apie ją nežinote, prisijunkite) viena narė papasakojo, kad įsigyjusi “Bioderma” kosmetikos “Maximoje” negalėjo gauti lojalumo taškų. Susisiekusi su gamintojo atstovais Lietuvoje ji gavo atsakymą, kad viename didžiųjų prekybos tinklų parduodama kosmetika, tiekiama nepatvirtintų distributorių, tad jokių lojalumo taškų ji negaus. “Bioderma Lietuva” pažymėjo neatsakantys už “Maximoje” parduodamų produktų originalumą, kokybę ir laikymo sąlygas.   Šiandien “Bioderma” lietuviška “Facebook” paskyra paskelbė reklamuojamą pranešimą, kuriame prašoma pirkti kosmetiką tik iš vaistinių ir interneto svetainių. Kreipdamiesi į pirkėjus oficialūs atstovai rašo: “Europos Sajungoje vis dažniau pastebimas padirbtų “Bioderma” kosmetikos gaminių judėjimas, kuris dažnai suklaidina nuolatinius pirkėjus”. Nors tiesiogiai “Maxima” nėra minima, o ir naujai reklamuojamas pranešimas parašytas dar birželį, bet komentatoriai po post’u užtikrinti - tai apie ją.   Ar iš tiesų produktai gali būti padirbti, o pirkėjų teisės pažeistos? Tiesa ta, kad šioje situacijoje tikriausiai pažeistos “Bioderma Lietuva” distributorių teisės, dėl kurių reiktų kreiptis gamintoją, o ne tikėtis pirkėjų lojalumo. Dar daugiau, tai yra gamintojo ir distributoriaus bendra pareiga pirkėjams. Jie turėtų stengtis, kad pirkėjus pasiektų saugūs ir kokybiški gaminiai bei užkirsti kelią neteisėtų distributorių siautėjimui.   Kaip į  “Maximą” pateko “Biodermos” produktai? Tikriausiai prekybos tinklas įsigijo produktų iš neoficialaus distributoriaus, o šis galėjo jų įsigyti bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje iš oficialių kitos šalies atstovų. Ar leidžiama “Biodermos” atstovams perpardavinėti kosmetiką, kokios sąlygos ir sutartys yra pasirašytos, tai vidinis klausimas, geriau žinomas “Bioderma Lietuva”. Kosmetikos pardavėjams tokios problemos jokia paslaptis ir dažnai tenka ginti savo teises, ypač jei išauga produktų paklausa, kaip grybai po lietaus randasi ir tiekėjai, pasiryžę laužyti taisykles. Kol kas nėra jokios patikimos informacijos, kad produktai “Maximoje” gali būti padirbti. Tai įrodančios informacijos nepateikia ir “Bioderma Lietuva" savo pranešime tik užsimena apie "padirbtus gaminius". “Bioderma” padirbinių yra fiksuojama, bet dažniausiai tai populiariausias gamintojo produktas - micelinis vanduo “Sensibio H2O”. Daugiausia tokių atvejų ne Europoje, o Azijos šalyse.

Jie prabangiai atrodo, maloniai vėsina, nemažai kainuoja, be to, jų nuotraukų pilnas “Instagram'as” - jie turi būti veiksmingi!   Nefrito voleliai grįžta į mūsų laikus iš senovės Kinijos grožio ritualų, buvo tikima, kad nefritas turi metafizinių galių jauninti odą. Kosmetikos verslas itin mėgsta tokias istorijas, nes jos uždega mūsų vaizduotę ir kai jau įsivaizduojame save naudojant tokį volelį bei stebuklingai jaunėjant, būtinai turi įsiterpti ‘Kosmetikos DNR” su savo nuobodžiais moksliniais paaiškinimais ir išsklaidyti įkvėpiančias fantazijas.   Priežastys, kodėl nefrito voleliai neveikia: Nėra jokių tyrimų, kurie rodytų nefrito ar volelių naudą odai; Teigiama, kad jie gerina kraujo apytaką, bet tą patį galima pasakyti apie bet kurią priemonę, kuri masažuoja odą; Teigiama, kad jie stimuliuoja limfinę sistemą, bet dauguma žmonių su ja neturi jokių problemų, o ir volelis neturėtų jokios įtakos vidiniams procesams; Teigiama, kad jie detoksikuoja, bet tai fiziologiškai neįmanoma, nes per odą toksinai nesišalina, už tai atsakingos kepenys ir inkstai.   Priežastis, kodėl nefrito voleliai veikia: Teigiama, kad jie mažina paakių paburkimą, nes masažas ir vėsuma padeda nuslopinti patinimą, bet tai gali padaryti ir vėsus kompresas ar agurko skiltelė, švelnus masažas pirštų pagalvėlėmis; Kosmetikoje labai svarbų vaidmenį atlieka emocinis momentas - jei skiriame laiko ir dėmesio savo odai bei tikime, kad tai veikia, pakyla mūsų savivertė ir sumažėja savikritika, tada pažvelgę į veidrodį esame labiau patenkinti savo išvaizda ir pradedame tikėti, kad nefrito voleliai ar kitos iš tiesų neveiksmingos priemonės mums padėjo. P.S. Dauguma parduodamų volelių yra ne iš nefrito, o kitų pusbrangių akmenų ar net plastmasės. Jei nuspręsit įsigyti, būkit budrūs.

Kai tik kam nors į galvą šauna nauja verslo idėja, tai kosmetikos pasaulyje atsiranda dar vienas niekuo nepagrįstas mitas. Naujausia nesąmonė - reikalinga speciali kosmetika, kuri saugotų jūsų odą nuo mėlynųjų ekranų.   “Douglas” siūlo pirkti šį “Payot” serumą, kuris yra praturtintas “anti-blue” šviesos filtru. Pastarasis jūsų odą saugos nuo raukšlių vos už 59,95 EUR. Po naujausio “iPhone” atnaujinimo kiekvieną savaitę gaunu notification’ą, kiek vidutiniškai praleidau laiko prie ekrano. Na, būna ten prisukta tų valandų ir ne viena, ir ne dvi, o čia dar niekas neskaičiuoja laiko prie kompiuterio, Ipad’o, Kindle’o. Prie ekranų praleidžiu tikrai daug laiko, tad, pasak kai kurių gudručių, jau turėčiau būti susiraukšlėjusi kaip džiovinta slyva, nes ekranų šviesa sendina odą.   Pagalvokite, galbūt kol naršote “Kosmetikos DNR” ieškodami geriausių produktų savo odai, ekrano šviesa negailestingai vagoja raukšlėmis jūsų veidą. Koks siaubas! Gerai, kad tai netiesa.   Dažniausiai mitai kyla iš pagrindo turinčios informacijos, bet ją interpretuoja taip, kad sukeltų paniką. Mes žinome, kad akimis matoma šviesa iš tiesų gali pažeisti odą, bet tam reikalingas tam tikras jos intensyvumas. Geriausia, kad yra tyrimų, kokio ilgio šviesos spinduliai veikia odą naudojantis ekranais ir kokį poveikį tai turi. Pavyzdžiui, žaidžiant “Angry Birds” labiau kenkiante savo odai nei žiūrėdami serialus “Netflix”, nes žaidimas yra šviesesnis ir odą veikia didesnis šviesos srautas. Vis dėl to, tas “kenkimas” yra tik teorinis. Lyginant ekranų šviesos intensyvumą su saulės šviesa vasaros dieną jis yra 100 kartų mažesnis.   Pabaigai, norisi paskatinti vietoje “Payot” serumo, įsigyti tiesiog gerą kremą nuo saulės.   Tiems, kas nori pasigilinti į lenteles ir skaičius: Liebel F et al., Irradiation of skin with visible light induces reactive oxygen species and matrix-degrading enzymes (open access), J Invest Dermatol 2012, 132, 1901-1907. DOI:10.1038/jid.2011.476 Mahmoud BH et al., Impact of long-wavelength UVA and visible light on melanocompetent skin (open access), J Invest Dermatol 2010, 130, 2092-2097. DOI: 10.1038/jid.2010.95 Vandersee S et al., Blue-violet light irradiation dose dependently decreases carotenoids in human skin, which indicates the generation of free radicals (open access), Oxid Med Cell Longev 2015, 579675. DOI: 10.1155/2015/579675 Lei TC et al., Optical profiles of cathode ray tube and liquid crystal display monitors: implication in cutaneous phototoxicity in photodynamic therapy (open access), Appl Opt2013, 52, 2711–2717. DOI: 10.1364/AO.52.002711 Gringras P et al., Bigger, brighter, bluer-better? Current light-emitting devices – adverse sleep properties and preventative strategies (open access), Front Public Health 2015, 3, 233. DOI: 10.3389/fpubh.2015.00233 O’Hagan JB, Khazova M & Price LL, Low-energy light bulbs, computers, tablets and the blue light hazard (open access), Eye (Lond) 2016, 30, 230-233. DOI: 10.1038/eye.2015.261