Šiandien praeidama pro soliariumą, kurio lange puikuojasi kokių 10 metų senumo jau gerokai išblukęs plakatas su užrašu "šokoladinis įdegis" ir mergina, įdegusia ne kaip pieniškas, o juodas šokoladas, pagalvojau, kad pats laikas pakalbėti apie įdegį.

Įdegio istorija ir kelias į šlovę

Nuo seniausių laikų žmonės vertino skaisčią ir šviesią odą. Įdegis buvo siejamas su nepritekliumi ir darbu laukuose, tad siekdamos grožio Senovės Graikijos ir Romos moterys natūraliai tamsesnę odą šviesindavo pasitelkdamos kreidą, placentą, actą arba egzotiškas priemones – krokodilų išmatas bei įvairių gyvūnų šlapimą (1). Taip pat populiarus pasirinkimas buvo nuodingas baltasis švinas (2), kenkiantis nervų sistemai, kepenims, siejamas su vėžiniais susirgimais. Baltos odos troškimas Vakarų Europoje ir JAV pradėjo blėsti po pramonės revoliucijos, kai dirbančioji klasė apsigyveno tamsiuose ir šaltuose būstuose, tarp vaikų padaugėjo rachito atvejų. XX amžiaus pradžioje buvo įvertinta saulės nauda, 1903 metais atrasta fototerapija pradėta naudoti gydomaisiais tikslais. Po 20 metų įdegis rado gerbėjų tarp aukštuomenės moterų, kai įdegusi Coco Chanel buvo nufotografuota per kruizą po Viduržemio jūrą. Moterų žurnaluose pasirodė teigiami straipsniai apie deginimąsi ir įdegį, bet skrybėlė ir skėtis nuo saulės išliko būtinais paplūdimio atributais. XX amžiaus pabaiga ir XXI amžiaus pradžia jau buvo paženklinta tamsiai įdegusių aktorių, modelių, dainininkių, lyg ant mielių augo soliariumų, tamsių kreminių pudrų, savaiminio įdegio kremų populiarumas.  Šviesios odos savininkės griebdavosi visų įmanomų būdų, kad neatsiliktų nuo mados, tad „oranžinis“ nuo savaiminio įdegio kremo įvaizdis buvo vertinamas kur kas labiau nei natūralus odos skaistumas.

Šokoladinio įdegio mados rezultatai liūdinantys: sergamumas vėžiniais odos susirgimais šoktelėjo į viršų ir nepaisant aktyviai vykdomo visuomenės švietimo apie melanomos prevenciją, specialistai pastebi, kad deginimosi ir soliariumų populiarumas blėsta labai lėtai. Pagrindinėmis priežastimis, kodėl siekia įdegio, žmonės įvardina norą atrodyti ir jaustis sveikai (3). Sprendžiant iš žmonių klausimų, užduodamų „Kosmetikos DNR“ ar komentarų internete, dar labai mažai žinome apie saulės poveikį odai (o galbūt ir nenorime žinoti). „Žmonės daugybę metų gyveno be jokių kremų nuo saulės ir nesiskundė“, „įdegusi oda yra sveika“, „įdegis saugo nuo nudegimų“, „įdegusi oda suteikia jaunatviškumo“, „kremai nuo saulės yra tik dar vienas būdas grožio industrijai pasipelnyti“ – tai tik keli pavyzdžiai, ką mano skeptikai. Ar jie gali būti teisūs?

Šokoladinio įdegio mados rezultatai liūdinantys: sergamumas vėžiniais odos susirgimais šoktelėjo į viršų ir nepaisant aktyviai vykdomo visuomenės švietimo apie melanomos prevenciją, specialistai pastebi, kad deginimosi ir soliariumų populiarumas blėsta labai lėtai.

Įžvelgti gerų pastebėjimų šiuose komentaruose galima: sergamumas odos vėžiu iš tiesų išaugo pastaraisiais dešimtmečiais, tad lyg ir galima sakyti, kad anksčiau žmonės laimingai gyveno be jokių kremų nuo saulės. Apsauginių priemonių nuo saulės industrija iš tiesų naudojasi jiems palankiais tyrimais ir straipsniais. Kita vertus, moksliniai tyrimai rodo, kad odos vėžio atvejų skaičius pradėjo kilti būtent įsižiebus įdegio madai 2-3 dešimtmetyje (4) ir kaip raketa šovė į viršų madai užvaldžius pasaulį 1995-2000 metais (5). Taip pat neįmanoma paneigti, kad tyrimų apie saulės žalą yra per daug ir per rimtų, kad juos visus kažkaip būtų galėję įtakoti kremų nuo saulės gamintojai.

Melanocitai ir natūralus SPF

Įdegis turi skirtingą reikšmę kiekvienam odos tipui, tad pradedant apie jį kalbėti, pirmiausia apžvelkime odos tipus (nors jų išskiriami 6, bet lietuviams aktualiausi yra 4).

I odos tipas – balti, šviesūs ar rausvi plaukai – mėlynos akys - labai šviesi, strazdanota, raustanti oda – dažnai nudeganti – neįdeganti.

II odos tipas – šviesūs, šviesiai rudi arba rausvi plaukai – mėlynos arba žalios akys - šviesi oda – nudeganti – neįdeganti arba lėtai įdeganti.

III odos tipas – rudi plaukai – mėlynos arba rudos akys - šviesi oda – retai nudeganti – įdeganti palaipsniui.

IV odos tipas – tamsiai rudi plaukai – rudos akys - rusva oda – beveik niekada nenudeganti – greitai ir tamsiai įdeganti.*

* Sudaryta pagal Thomo B. Fitzpatricko odos tipus (6)

Nors žmonėms įdegis kelia įvairias asociacijas, bet retas žino, kad tai – ne kas kita, o nuostabi odos savybė saugoti mus nuo saulės spindulių. Epidermyje yra išsidėsčiusios vorą primenančios ląstelės melanocitai. Jie gamina melaniną, pigmentą, sudaryta iš amino rūgšties tirozino. Kai UVB spinduliai stimuliuoja melanocitus, jie pradeda gaminti daugiau melanino. UVA spinduliai jį oksiduoja ir melaninas įgauna spalvą. Savo „kojytėmis“ melanocitai perduoda melaniną odos ląstelėms keranocitams. Melanino grūdeliai akumuliuojasi odos paviršiuje ir sudaro apsauginį „skydą“, absorbuojantį saulės spindulius (7). Taigi, įdegis veikia panašiai kaip dalis kremų nuo saulės, tik suteikiama apsauga nepalyginimai mažesnė ir siekia SPF 2-4 (8). Tai reiškia, kad melaninas sugeria apie 50-75 proc. ultravioletinių spindulių radiacijos ir leidžia būti saulėje 2-4 kartus ilgiau. Tai paaiškina, kodėl tamsesnės odos žmonės rečiau nudega ir gali ilgesnį laiką būti saulėje be papildomos apsaugos (apytiksliai nuo 20 iki 40 minučių). Palyginimui, I odos tipo savininkai, kurie neįgauna įdegio, neturi beveik jokios natūralios apsaugos ir oda degti pradeda jau po 5-10 minučių, praleistų tiesioginėje saulėje. Ilgą laiką buvo manyta, kad melaninas atlieka tik šią apsauginę funkciją, bet naujausi tyrimai rodo, jog jis pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir slopina neigiamą laisvųjų radikalų poveikį odai, o visas apsauginis odos procesas yra kur kas labiau kompleksiškas, nei manyta iki šiol.

Įdomu tai, kad visi žmonės turi beveik vienodą kiekį melanocitų, tačiau paveldimumas lemia, kiek melanino jie pagamina. Daugiausiai pigmento gamina IV odos tipo melanocitai, o mažiausiai – I tipo, todėl IV odos tipo oda ne tik lengviausiai įdega, bet ir yra kur kas geriau apsaugota nuo UV spindulių. Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad tamsesnės odos savininkai rečiau serga odos vėžiu lyginant su itin šviesios odos žmonėmis, o remiantis Odos vėžio organizacijos duomenimis, tik 1-2 proc. juodaodžių yra paliečiami vėžinių odos susirgimų.

Kaip deginimasis ilgina gyvenimą ir... nosį

Soliariumų asociacija (Indoor Tanning Association) savo internetinėje svetainėje skelbia, kad deginimasis „gali ilginti gyvenimo trukmę“ (9). Žodelis „gali“ suteikia šiai asociacijai galimybę teigti įvairiausius teiginius, pavyzdžiui, kad „deginimasis gali ilginti nosį“, kaip nutiko Pinokiui. Tačiau „gali“ nereiškia, kad iš tiesų ilgina „gyvenimą“ ar „nosį“. Nors saulės poveikis odai pasižymi ne tik pavojumi, bet ir nauda, esame linkę pulti į kraštutinumus: jei UV spinduliai gali būti naudingi, vadinasi, saulė nepavojinga, o degintis sveika. Prisiminkite, ką rašiau įžanginiame žodyje – kraštutinumai nėra suderinami su tikrove. Negalėsime pasirūpinti savo oda, jei matysime tik juodai-baltą pasaulį . Suvokdami saulės privalumus, negalime nuneigti fakto, kad deginimasis ir dažni nudegimai yra pavojingi. Tai reiškia, kad atsižvelgę į savo odos tipą, saulėje turime rodytis saikingai ir, geriausiu atveju, deginimosi visiškai atsisakyti.

Tyrimai rodo, kad saulei jautriausios odos savininkai yra dažniausi paplūdimių lankytojai – 70 proc. reguliariai besideginančių yra žmonės, kurių oda I ir II tipo (10). Tikras dermatologų „košmaras“ daugeliui žmonių atrodo tik nekaltas noras būti gražiems. Apklausos rodo, kad 81 proc. jaunuolių manymu, įdegę žmonės yra gražesni (nors 1968 metais tokios pat nuomonės buvo 58 proc.) (11). Lietuvoje iš beveik 400 apklaustų studentų beveik pusė (43-45 proc.) vasarą saulėje praleidžia daugiau nei 3 valandas ir deginasi dažniau nei kartą per savaitę (12). Ironiška, kad 61 proc. lietuvaičių teigia, jog deginasi norėdami atrodyti patraukliau, nors kitoje apklausoje (13) panašus skaičių merginų (67,8 proc.) tikino žinančios, kad saulė skatina raukšlių atsiradimą.

Tikras dermatologų „košmaras“ daugeliui žmonių atrodo tik nekaltas noras būti gražiems.

Kas yra saikingas buvimas saulėje? Tiek, kiek tik norite, tik saugodamiesi, kad neperkaistumėte ir... nenudegtumėte. Be apsauginio kremo I ir II tipo odos žmonės gali būti apie 5-10 min., o III ir IV apie 20-40 min. (arčiau ekvatoriaus UV kiekiai yra didesni, tad atostogaudami pietuose, šį laiką dar sumažinkite). Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad kalbėdami apie įdegį, negalime kalbėti apie „saugų deginimąsi“. Tokio procesas paprasčiausiai neįmanomas, juk oda įdega norėdama mus apsaugoti nuo UV spindulių, tad rusva spalva, kurią įgauname, yra ne kas kita, o odos pažeidimas. Nors III ir IV odos tipo žmonės dažniausiai išvengia pavojingų nudegimų, tai nereiškia, kad gausi melanino gamyba apsaugo odą nuo fotosenėjimo, DNR pakitimų ar vėžinių susirgimų. Kalbant apie  I ir II tipo odą, jai reikalinga nuolatinė apsauga nuo saulės, nes neįdeganti oda neturi natūralaus apsauginio barjero, saugančio nuo UV spindulių radiacijos. Šviesios odos savininkams reiktų visiškai atsisakyti deginimosi, kad kiek įmanoma labiau sumažintų odos vėžio riziką. Gaila, bet I ir II tipo odos žmonėms tenka kęsti stiprų visuomenės spaudimą dėl klaidingo įsitikinimo, kad balta oda yra „ligoto“ žmogaus požymis. Vasarą teko girdėti, kaip šviesios odos draugei praeinantys gatve vaikinai mestelėjo: „Ko tokia išbalus? Tau reiktų į Palangą nulėkt“. Tačiau toks požiūris yra paprasčiausia išsilavinimo stoka. Šviesi ir skaisti oda iš tiesų yra sveika oda. Ji taip pat ilgiau išlieka jaunatviška.

Soliariumai

Soliariumai - vieta, kur galima įdegti visus metus, bet čia gaunamas įdegis turi savo "kainą". Soliariumų lempos išskiria daugiausiai UVA spindulius (95 proc. UVA ir 5 proc. UVB), bet jų kiekis gali būti iki 12 kartų didesnis, nei gaunamas iš saulės (Skincancer.org informacija). Tai gali būti pagrindinė priežastis, kodėl šios procedūros 1,5 karto didina bazalnių ląstelių ir 2,5 karto plokščialąstelinės karcinomos riziką, o melanomos net – 75 proc. (14) (kitais duomenimis 59 proc.).

Soliariumai ilgą laiką buvo siejami su teigiamu poveikiu odai. Soliariumų reklamos teigdavo, kad jų suteikiamas įdegis saugesnis nei gaunamas tiesioginėje saulėje, procedūros skatina vitamino D gamybą, palengvina sezoninio afektinio sutrikimo (kitaip sezoninės depresijos) simptomus.  Dėl didelio tarptautinių sveikatos organizacijų spaudimo panašūs teiginiai jau retai sutinkami. Nėra jokių duomenų, kad soliariumų procedūros yra saugesnės už deginimąsi lauke. Netgi priešingai, šaltiniai rodo, kad melanomos rizika išauga tiesiog naudojantis soliariumu, o deginantis lauke rizika auga tik dėl odos nudegimų.  Žmogaus organizmui reikalingą vitamino D dozę, galima gauti per 10  minučių praleistų saulėje,  tad kam rinktis pavojingesnį jo gavimo būdą? Soliariumų mėgėjai pabrėžia, kad po procedūrų pagerėja jų nuotaika, nes UV spinduliai gerina psichologinę būklę (15). Tačiau taip pat yra žinoma apie tanoreksiją, psichologinį sutrikimą, kai išsivysto priklausomybė nuo soliariumų.

Nėra jokių duomenų, kad soliariumų procedūros yra saugesnės už deginimąsi lauke. Netgi priešingai, šaltiniai rodo, kad melanomos rizika išauga tiesiog naudojantis soliariumu, o deginantis lauke rizika auga tik dėl odos nudegimų.

Europos Komisijos mokslinis komitetas SCCP pabrėžia, kad kol kas trūksta duomenų, koks yra tikrasis soliariumų poveikis odai, bet sutinka, kad jie „tikriausiai didina piktybinės melanomos riziką“ (16). Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad į rizikos grupę patenka I ir II odos tipo žmonės, taip pat turintys netipinių apgamų bei visi, kurių šeimos istorijoje yra buvę melanomos atvejų. Pasaulio sveikatos organizacija nerekomenduoja naudotis soliariumų procedūromis kosmetiniais tikslais.  Komerciniai soliariumai pirmiausia buvo uždrausti Brazilijoje 2009 metais, o 2014 metais beveik visoje Australijoje. JAV maksimalus laikas, kurį galima praleisti po soliariumo lempa yra 20 minučių. Europos Sąjungoje yra reguliuojamas UVB spindulių kiekis, Lietuvoje negalima naudotis soliariumais jaunesniems nei 18 metų asmenims (taip pat Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Airijoje).

Iš skaitytojų ne kartą esu sulaukusi klausimų, kokias priemones naudoti soliariumuose, kaip saugoti odą ir jai nepakenkti, tačiau savaime suprantama, kad statistika verčia duoti mane tik vieną patarimą – atsisakyti soliariumų procedūrų.

Tai tiek šį kartą apie įdegį, kitoje "Grožio enciklopedijos" dalyje pakalbėsime apie saulės žalą odai, naudą sveikata ir pačius kvailiausius mitus, susijusius su saulės poveikiu. Iki kitos savaitės!

P.S. Nuostabios nuotraukos yra fotografės Kayla Varley.

Šaltiniai ir nuorodos:

(1) K. Olson, Dress and the Roman Woman, New York, Routledge, 2008, 61-70.

(2) H. W. Randle, Suntanning: differences in perceptions throughout history, Mayo Clin Proc, 1997, 72(5),461–466.

(3) C. S. Koblenzer, The psychology of sun-exposure and tanning, Clin Dermatol, 1998, 16(4), 421–428.

(4) J. M. Martin, J. M. Ghaferi, D. L. Cummins, CHANGES in SKIN TANNING ATTITUDES Fashion Articles and Advertisements in the Early 20th Century, American Journal of Public Health, 2009;99(12):2140-2146.

(5) World Health Organization, International Agency for Research on Cancer, http://globocan.iarc.fr/Pages/fact_sheets_cancer.aspx

(6) http://www.arpansa.gov.au/pubs/RadiationProtection/FitzpatrickSkinType.pdf

(7) A. Thorlin, (5 February 2006), The Anatomy of A Tan, http://www.lookingfit.com/articles/2006/02/the-anatomy-of-a-tan.aspx

(8) M. Brenner, V. J. Hearing, The Protective Role of Melanin Against UV Damage in Human Skin, Photochem Photobiol, 2008; 84(3): 539–549.

(9) http://theita.com/

(10) R. K. Sivamani, L. A. Crane, P. R. Dellavalle, The benefits and risks of ultraviolet (UV) tanning and its alternatives: the role of prudent sun exposure, Dermatologic clinics, 2009;27(2):149-vi.

(11) Ten pat.

(12) http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120608_145527-29732/DS.005.0.02.ETD

(13) http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2014~D_20140609_111505-35388/DS.005.0.01.ETD

(14) J. H. Epstein, S. Q. Wang, Understanding UVA and UVB, http://www.skincancer.org/prevention/uva-and-uvb/understanding-uva-and-uvb

(15) R.W. Lam, A. J. Levitt, R. D. Levitan, M. Enns, R. Morehouse, E. E. Michalak, E. M. Tam, (2006), The Can-SAD Study: A Randomized Controlled Trial of the Effectiveness of Light Therapy and Fluoxetine in Patients With Winter Seasonal Affective Disorder, American Journal of Psychiatry 163:805–812.

(16) European Commission Press releases database, Questions and Answers on safety of sunbeds, http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-10-37_en.htm?locale=en